Lėtinis inkstų nepakankamumas

Ligos aprašymas

Lėtinis inkstų nepakankamumas (LIN) yra ilgalaikė ir progresuojanti inkstų funkcijos pablogėjimo būklė, kai inkstai palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai filtruoti kraują, šalinti atliekas ir išlaikyti skysčių bei elektrolitų balansą organizme. Dėl sumažėjusios inkstų funkcijos organizme kaupiasi atliekos ir skysčiai, kurie gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Lėtinis inkstų nepakankamumas paprastai vystosi per keletą mėnesių ar metų, ir dažnai būna negrįžtamas, todėl gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos galutinėse stadijose.

Ligos priežastys

Lėtinio inkstų nepakankamumo priežastys yra įvairios, tačiau dauguma atvejų susiję su kitomis ilgalaikėmis sveikatos būklėmis, kurios pakenkia inkstams.

  • Cukrinis diabetas: Dažniausia LIN priežastis, kai aukštas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia inkstų filtravimo vienetus (glomerulus).
  • Hipertenzija (aukštas kraujospūdis): Ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali pakenkti inkstų kraujagyslėms ir sumažinti jų filtravimo gebėjimą.
  • Lėtinės glomerulonefrito formos: Uždegiminės inkstų ligos, kurios pažeidžia glomerulus ir sumažina inkstų filtravimo funkciją.
  • Policistinių inkstų liga: Paveldima būklė, kai inkstuose susidaro daugybė cistų, kurios gali trukdyti normaliam inkstų darbui.
  • Inkstų arterijų stenozė: Inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, kuris riboja kraujo tekėjimą į inkstus ir gali sukelti ilgalaikį jų pažeidimą.
  • Šlapimo takų obstrukcija: Dėl ilgalaikio šlapimo nutekėjimo sutrikimo (pvz., dėl prostatos padidėjimo, akmenų, navikų) gali atsirasti inkstų pažeidimai.
  • Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba tam tikri antibiotikai, gali pakenkti inkstams, jei vartojami ilgą laiką.

Ligos simptomai

Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai dažnai pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra reikšmingai sutrikusi. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti nežymūs arba visai nepastebimi.

  • Nuovargis ir silpnumas: Dažnai pasireiškia dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio (anemijos) ir toksinų kaupimosi kraujyje.
  • Patinimas (edema): Skysčių kaupimasis gali sukelti pėdų, kulkšnių, rankų ir veido patinimą.
  • Šlapinimosi pokyčiai: Gali pasireikšti dažnesnis ar retesnis šlapinimasis, šlapimo kiekio padidėjimas arba sumažėjimas, taip pat tamsesnis ar kraujingas šlapimas.
  • Dusulys: Skysčių kaupimasis plaučiuose arba anemija gali sukelti kvėpavimo sunkumus.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dėl toksinų kaupimosi kraujyje gali pablogėti apetitas ir atsirasti pykinimas ar vėmimas.
  • Raumenų spazmai ir mėšlungis: Gali atsirasti dėl elektrolitų disbalanso, pvz., kalcio ir fosforo lygio pokyčių kraujyje.
  • Niežėjimas: Toksinų kaupimasis gali sukelti stiprų odos niežėjimą.
  • Miego sutrikimai: Toksinai kraujyje ir dusulys gali trikdyti miegą.

Ligos klasifikacijos

Lėtinis inkstų nepakankamumas klasifikuojamas pagal inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį, kuris nustatomas remiantis glomerulų filtracijos greičiu (GFG).

  • 1 stadija (lengvas sutrikimas): GFG yra 90 ml/min/1,73 m² ar daugiau, bet yra kitų inkstų pažeidimo požymių, tokių kaip baltymų kiekis šlapime.
  • 2 stadija (švelnus sutrikimas): GFG yra 60–89 ml/min/1,73 m², inkstų pažeidimas vis dar šiek tiek pastebimas.
  • 3 stadija (vidutinio sunkumo sutrikimas):
    • 3a stadija: GFG 45–59 ml/min/1,73 m².
    • 3b stadija: GFG 30–44 ml/min/1,73 m².
  • 4 stadija (sunkus sutrikimas): GFG yra 15–29 ml/min/1,73 m², pastebimai sumažėjusi inkstų funkcija.
  • 5 stadija (inkstų nepakankamumas arba galutinė stadija): GFG mažesnis nei 15 ml/min/1,73 m², būtina dializė arba inkstų transplantacija.

Ligos diagnostika

Lėtinio inkstų nepakankamumo diagnostika apima klinikinius tyrimus, kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat vaizdo diagnostikos metodus, skirtus inkstų funkcijai ir struktūrai įvertinti.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, medicininę istoriją, įskaitant cukrinį diabetą, hipertenziją ar šeimos anamnezę.
  • Kraujo tyrimai:
    • Kreatinino ir karbamido kiekis: Įvertina inkstų funkciją ir gebėjimą pašalinti atliekas.
    • Glomerulų filtracijos greitis (GFG): Skaičiuojamas remiantis kreatinino koncentracija kraujyje, paciento amžiumi, lytimi ir kitais veiksniais.
    • Elektrolitų ir mineralų tyrimai: Kalcio, fosforo, kalio ir natrio kiekio vertinimas.
  • Šlapimo tyrimai:
    • Šlapimo analizė: Nustato baltymų ar kraujo buvimą šlapime, kurie gali būti inkstų pažeidimo požymiai.
    • 24 valandų šlapimo tyrimas: Nustato baltymų kiekį ir įvertina inkstų filtravimo gebėjimą.
  • Vaizdo diagnostika:
    • Inkstų ultragarsas: Nustato inkstų dydį, struktūrą ir bet kokius anatominius pakitimus.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT): Naudojami išsamesniam inkstų struktūros ir kraujotakos įvertinimui.
  • Inkstų biopsija: Retais atvejais gali būti atliekama, siekiant nustatyti inkstų pažeidimo priežastį ir mastą.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinio inkstų nepakankamumo gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties kontrolę, simptomų palengvinimą ir ligos progresavimo lėtėjimą. Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, vaistų vartojimą ir, kai kuriais atvejais, dializę ar inkstų transplantaciją.

  • Kontroliuoti pagrindines ligas:
    • Cukrinio diabeto valdymas: Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė per mitybą, vaistus ar insuliną.
    • Hipertenzijos valdymas: Kraujo spaudimo mažinimas naudojant vaistus, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius ar angiotenzino receptorių blokatorius (ARB).
  • Gyvenimo būdo pakeitimai:
    • Mažai druskos ir baltymų dieta: Mažina inkstų apkrovą ir lėtina ligos progresavimą.
    • Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda kontroliuoti kraujo spaudimą ir gliukozės kiekį.
    • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas gali pabloginti inkstų būklę ir padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • Vaistų terapija:
    • Diuretikai: Padeda sumažinti skysčių kaupimąsi ir patinimą.
    • Kalcio papildai ir vitamino D analogai: Siekiant užkirsti kelią kaulų ligoms, kurios gali pasireikšti dėl inkstų nepakankamumo.
    • Anemijos gydymas: Eritropoezės stimuliuojantys vaistai ir geležies papildai anemijai, kurią sukelia inkstų nepakankamumas, gydyti.
  • Dializė:
    • Hemodializė: Kraujo valymo procedūra naudojant dirbtinį inkstą (dializatorių), dažniausiai atliekama kelis kartus per savaitę specializuotuose centruose.
    • Peritoninė dializė: Naudojama pilvo ertmė kaip natūralus filtras, kur dializės tirpalas įvedamas į pilvo ertmę ir vėliau pašalinamas kartu su atliekomis.
  • Inkstų transplantacija: Kai inkstai visiškai praranda savo funkciją, gali prireikti donoro inksto transplantacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors lėtiniam inkstų nepakankamumui gydyti būtini medicininiai metodai, tam tikros natūralios priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palengvinti kai kuriuos simptomus. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias liaudiškas priemones.

  • Sveika mityba: Maisto produktų, kuriuose mažai druskos, baltymų ir fosforo, vartojimas gali padėti sumažinti inkstų apkrovą.
  • Žolelių arbatos: Kai kurios žolelių arbatos, pvz., petražolių ar kiaulpienių, gali padėti pašalinti skysčių perteklių, tačiau jų vartojimas turi būti suderintas su gydytoju.
  • Probiotikai: Gali padėti išlaikyti žarnyno sveikatą ir sumažinti uremijos simptomus, nors jų veiksmingumas turi būti dar patvirtintas moksliniais tyrimais.
  • Streso valdymas: Meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Prevencija

Nors lėtiniam inkstų nepakankamumui visiškai išvengti neįmanoma, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką ir sulėtinti ligos progresavimą.

  • Kraujo spaudimo kontrolė: Reguliari hipertenzijos kontrolė ir gydymas gali padėti išvengti inkstų pažeidimo.
  • Cukrinio diabeto valdymas: Gerai kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje padeda apsaugoti inkstus.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir rūkymo nutraukimas padeda išlaikyti gerą bendrą sveikatą.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas lėtinio inkstų nepakankamumo nustatymas ir gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.
  • Venkite nefrotoksinių vaistų: Būkite atsargūs vartodami vaistus, kurie gali pakenkti inkstams, ypač jei turite kitų inkstų ligų rizikos veiksnių.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK535404/#:~:text=Introduction-,Chronic%20kidney%20disease%20(CKD)%20is%20characterized%20by%20the%20presence%20of,resulting%20in%20the%20need%20for
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chronic-kidney-disease/symptoms-causes/syc-20354521
  3. https://www.nhs.uk/conditions/kidney-disease/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)