Ankilozinis spondilitas

Ligos aprašymas

Ankilozinis spondilitas (AS) yra lėtinė uždegiminė liga, daugiausia pažeidžianti stuburo ir kryžkaulio sąnarius, tačiau gali paveikti ir kitus sąnarius bei vidaus organus. Ši liga priklauso spondiloartritų grupei ir dažnai prasideda ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Ankilozinio spondilito metu imuninė sistema puola sąnarius ir raiščius, sukelia uždegimą, skausmą ir standumą, ypač nugaros apačioje ir dubens srityje. Laikui bėgant, uždegimas gali sukelti stuburo slankstelių suliejimą, ribojantį judrumą ir sukelti vadinamąją „bambos poziciją“, kai stuburas sulinksta į priekį. Nors AS yra progresuojanti ir nepagydoma liga, tinkamai gydant galima sumažinti simptomus ir išsaugoti judrumą.

Ligos priežastys

Ankilozinio spondilito tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė liga, kai genetiniai ir aplinkos veiksniai gali vaidinti svarbų vaidmenį:

  • Genetiniai veiksniai: Didžiausias rizikos veiksnys yra paveldimumas. Dauguma pacientų su AS turi geną, vadinamą HLA-B27, kuris susijęs su padidėjusia ligos rizika. Tačiau ne visi, turintys HLA-B27 geną, susirgti AS, o taip pat kai kurie sergantys AS neturi šio geno.
  • Imuninės sistemos sutrikimai: Imuninės sistemos netinkamas atsakas ir autoimuniniai procesai, kai organizmas puola savo audinius, gali sukelti sąnarių uždegimą ir pažeidimą.
  • Aplinkos veiksniai: Kai kurios infekcijos gali sukelti ar paspartinti ankilozinio spondilito išsivystymą, tačiau nėra aiškiai nustatyta, kokios konkrečios infekcijos gali turėti tiesioginį poveikį.

Ligos simptomai

Ankilozinio spondilito simptomai gali labai skirtis nuo asmens iki asmens ir laikui bėgant kisti. Kai kurie dažniausi simptomai:

  • Apatinės nugaros dalies ir kryžkaulio skausmas: Dažnai pirmasis ir pagrindinis simptomas yra lėtinis skausmas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažniausiai sustiprėja ryte arba po poilsio ir pagerėja judant.
  • Stuburo standumas: Ryte arba po ilgesnio neveiklumo stuburas gali būti standus ir nelankstus. Šis standumas gali pagerėti dienos metu, kai asmuo juda.
  • Skausmas kitose kūno vietose: Skausmas ir uždegimas gali atsirasti kitose vietose, pavyzdžiui, klubų, pečių, kelių, kulnų sąnariuose arba šonkaulių tvirtinimosi prie stuburo vietose.
  • Ribotas judrumas: Liga gali sukelti stuburo slankstelių suliejimą, kuris riboja stuburo judrumą ir lankstumą.
  • Nuovargis: Dažnas simptomas dėl nuolatinio uždegimo ir skausmo, kuris gali paveikti miego kokybę ir energijos lygį.
  • Akių uždegimas (uveitas): Kai kurie AS sergantieji gali patirti uveitą, kuris pasireiškia akių skausmu, paraudimu ir jautrumu šviesai.
  • Kvėpavimo sunkumai: Jei pažeidžiamos šonkaulių jungtys prie stuburo, tai gali riboti krūtinės ląstos plėtimąsi ir apsunkinti kvėpavimą.

Ligos klasifikacijos

Ankilozinis spondilitas klasifikuojamas pagal jo pasireiškimo vietą, simptomų sunkumą ir progresavimo greitį:

  • Pagal ligos vietą:
    • Ašinis ankilozinis spondilitas: Ligos forma, kuri daugiausia veikia stuburą ir kryžkaulio sąnarius.
    • Periferinis ankilozinis spondilitas: Ligos forma, kuri paveikia periferinius sąnarius, pavyzdžiui, klubus, kelius ir kulnus.
  • Pagal simptomų sunkumą:
    • Lengva forma: Minimalūs simptomai, retas skausmas ir standumas, minimalus arba joks judėjimo apribojimas.
    • Vidutinio sunkumo forma: Nuolatinis skausmas ir standumas, tam tikri judėjimo apribojimai ir funkcionalumo praradimas.
    • Sunki forma: Smarkiai ribotas judėjimas, nuolatinis skausmas, galimas stuburo slankstelių suliejimas.
  • Pagal progresavimo greitį:
    • Lėtai progresuojantis: Lėtai besivystanti liga, kurios simptomai ir funkcijos praradimas progresuoja per daugelį metų.
    • Greitai progresuojantis: Greitai besivystanti liga, kuri sukelia reikšmingus simptomus ir judėjimo apribojimus per trumpą laiką.

Ligos diagnostika

Ankilozinio spondilito diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, simptomų analize, vaizdiniais tyrimais ir laboratoriniais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, šeimos istoriją ir atliks fizinį tyrimą, kad nustatytų stuburo ir sąnarių standumą, skausmą ir judėjimo apribojimus.
  • Rentgenograma: Gali būti atliekama, siekiant įvertinti stuburo ir kryžkaulio sąnarių pokyčius. Ankstyvose stadijose rentgenogramoje gali nebūti matomų pokyčių.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Dažniausiai naudojamas ankstyvai diagnostikai, nes gali parodyti uždegimą ir pokyčius, kurie nematomi rentgenogramoje.
  • Kraujo tyrimai: Naudojami siekiant nustatyti uždegimo lygį organizme (pvz., C reaktyviojo baltymo (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai). HLA-B27 geno tyrimas gali būti atliekamas siekiant nustatyti genetinį polinkį į AS, tačiau jo buvimas nėra diagnostinis kriterijus.
  • Ultragarsas: Gali būti naudojamas periferinių sąnarių ir sausgyslių įvertinimui, ypač esant įtariamai entezitui (sausgyslių ir raiščių tvirtinimosi prie kaulo uždegimui).

Ligos gydymas ir vaistai

Ankilozinio spondilito gydymas yra kompleksinis ir apima medikamentinį gydymą, fizinę terapiją ir gyvenimo būdo keitimus. Nors visiškai išgydyti AS negalima, gydymas siekia palengvinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir išlaikyti pacientų mobilumą bei gyvenimo kokybę.

  • Medikamentinis gydymas:
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Pagrindiniai vaistai, naudojami skausmui ir uždegimui mažinti (pvz., ibuprofenas, naproksenas).
    • Biologiniai vaistai (biologinė terapija): Biologiniai vaistai, tokie kaip tumor necrosis factor (TNF) inhibitoriai (pvz., adalimumabas, infliksimabas) ir interleukino-17 inhibitoriai (pvz., sekukinumabas), naudojami sunkesniais atvejais, kai NVNU nėra veiksmingi.
    • Skausmą malšinantys vaistai: Kartais naudojami stipresni skausmą malšinantys vaistai, jei skausmas yra labai intensyvus.
    • Kortikosteroidai: Injekcijos į sąnarius ar periartikulines struktūras gali būti naudojamos siekiant sumažinti vietinį uždegimą.
  • Fizinė terapija ir pratimai:
    • Fizinė terapija: Individualiai pritaikyta kineziterapijos programa yra esminė gydymo dalis, siekiant pagerinti stuburo lankstumą, išlaikyti judrumą ir stiprinti raumenis.
    • Kvėpavimo pratimai: Gali būti naudingi, ypač jei yra ribota krūtinės ląstos judėjimas.
    • Tempimo pratimai: Padeda išlaikyti stuburo ir sąnarių judrumą.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Reguliarus fizinis aktyvumas: Palaiko raumenų tonusą ir stuburo lankstumą.
    • Tinkama laikysena: Svarbu išlaikyti taisyklingą laikyseną tiek sėdint, tiek stovint, siekiant sumažinti stuburo deformacijų riziką.
    • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas gali pabloginti plaučių funkciją ir pagreitinti ligos progresavimą, todėl rekomenduojama jo atsisakyti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors ankilozinis spondilitas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Šiltos ir šaltos kompresijos: Šilti kompresai gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą, o šalti kompresai gali sumažinti uždegimą ir patinimą.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip ciberžolė ar imbieras, turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti uždegimą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Randamos žuvų taukuose ir kai kuriuose augaliniuose aliejuose, gali padėti sumažinti uždegimą.
  • Reguliari masažo terapija: Masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
  • Atpalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir gilus kvėpavimas gali padėti valdyti stresą ir sumažinti įtampą raumenyse.

Prevencija

Nors ankilozinio spondilito negalima visiškai išvengti, nes tai yra genetinė liga, kai kurie veiksmai gali padėti valdyti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą:

  • Ankstyva diagnozė ir gydymas: Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas ir pratimai: Reguliarios mankštos ir fiziniai pratimai gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą ir stiprinti raumenis.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, tinkamas miego režimas ir streso valdymas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti uždegimą.
  • Tinkama ergonomika: Teisinga kūno padėtis darbo vietoje ir poilsio metu gali padėti išvengti stuburo deformacijų.

Šaltiniai

  1. https://www.niams.nih.gov/health-topics/ankylosing-spondylitis#:~:text=Overview%20of%20Ankylosing%20Spondylitis,help%20us%20move%20and%20bend.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/ankylosing-spondylitis/symptoms-causes/syc-20354808
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/ankylosing-spondylitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)