Ūminis sinusitas

Ligos aprašymas

Ūminis sinusitas, dar vadinamas ūminiu rinosinusitu, yra būklė, kai sinusų gleivinė uždegama ir infekuojama. Sinusai yra oro pripildytos ertmės veido kauluose aplink nosį, ir jų pagrindinė funkcija yra drėkinti nosies ertmes bei filtruoti orą. Kai sinusų angos užsikemša dėl gleivių ar patinimo, sinusai negali tinkamai ištuštėti, o tai sukuria palankias sąlygas bakterijoms ar virusams daugintis, sukeldami uždegimą ir infekciją.

Ūminis sinusitas dažniausiai pasireiškia po peršalimo ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kuri trunka iki keturių savaičių. Liga gali būti sukelta virusų, bakterijų ar grybelių, tačiau dažniausiai ją sukelia virusai. Daugeliu atvejų ūminis sinusitas išgyja savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti medicininio gydymo.

Ligos priežastys

Ūminis sinusitas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tačiau dažniausiai jis prasideda nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kuri pažeidžia sinusų gleivinę. Pagrindinės priežastys:

  • Virusinės infekcijos: Dažniausia ūminio sinusito priežastis. Virusai, kurie sukelia peršalimą, taip pat gali sukelti sinusų uždegimą.
  • Bakterinės infekcijos: Kai kuriais atvejais, jei virusinė infekcija susilpnina sinusų gleivinę, bakterijos gali prasiskverbti į sinusų ertmes ir sukelti infekciją.
  • Alergijos: Alerginis rinitas gali sukelti sinusų gleivinės patinimą ir užsikimšimą, kuris padidina sinusito riziką.
  • Nosies polipai: Gali užkimšti sinusų ertmes ir trukdyti jų ištuštėjimui, skatindami infekcijos vystymąsi.
  • Dantų infekcijos: Retais atvejais dantų infekcijos, ypač viršutiniame žandikaulyje, gali išplisti į sinusų ertmes.
  • Rūkymas ir oro tarša: Rūkymas ar buvimas aplinkoje, kurioje yra daug teršalų, gali pažeisti sinusų gleivinę ir padidinti infekcijos riziką.

Ligos simptomai

Ūminio sinusito simptomai dažnai pasireiškia greitai po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gali apimti:

  • Nosies užgulimas: Sunkumas kvėpuoti per nosį dėl patinusios gleivinės ir gleivių kaupimosi.
  • Veido skausmas ir spaudimas: Dažniausiai jaučiamas aplink nosį, kaktą, skruostus ar akių sritį, ypač lenkiantis į priekį.
  • Storos, gelsvos ar žalsvos gleivės: Gleivės gali tekėti iš nosies arba nuryti, sukelti blogą burnos kvapą.
  • Kosulys: Dažnai blogėja naktį, nes gleivės teka į gerklę.
  • Sumažėjęs uoslė ir skonis: Dėl užsikimšusių nosies kanalų.
  • Galvos skausmas: Dažnai susijęs su sinusų uždegimu.
  • Ausų skausmas ar spaudimas: Kartais infekcija gali paveikti ausis.
  • Nuovargis: Bendras silpnumas ir nuovargis dėl infekcijos.
  • Karščiavimas: Ne visada pasireiškia, bet gali būti, ypač jei infekcija yra bakterinė.

Ligos klasifikacijos

Ūminis sinusitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos trukmę ir priežastį:

  • Virusinis sinusitas: Dažniausia forma, kuri paprastai praeina savaime per 7-10 dienų.
  • Bakterinis sinusitas: Mažiau paplitusi, bet sunkesnė forma, kai simptomai išlieka ilgiau nei 10 dienų arba pablogėja po pradinio pagerėjimo.
  • Grybelinis sinusitas: Labai reta forma, dažniausiai pasireiškianti asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Ligos diagnostika

Ūminio sinusito diagnozė paprastai atliekama remiantis paciento simptomais ir klinikiniu įvertinimu:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas nosies ertmės būklę, veido jautrumą, nosies užgulimą ir gleivių spalvą bei konsistenciją.
  • Nosies endoskopija: Gydytojas gali naudoti mažą, lankstų endoskopą, kad tiesiogiai apžiūrėtų nosies ertmę ir sinusų angas.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti naudojama, jei simptomai yra sunkūs arba ilgai išliekantys, siekiant įvertinti sinusų uždegimo mastą ir galimas komplikacijas.
    • Rentgenograma: Rečiau naudojama, bet gali parodyti sinusų uždegimą.
  • Kraujo tyrimai: Retai atliekami, bet gali būti reikalingi, jei įtariama sunki bakterinė infekcija ar sisteminė liga.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminio sinusito gydymas priklauso nuo infekcijos priežasties ir simptomų sunkumo:

  • Virusinis sinusitas:
    • Skausmo malšintuvai: Vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba acetaminofenas, gali padėti sumažinti veido skausmą ir galvos skausmą.
    • Nosies purškalai su fiziologiniu tirpalu: Naudojami nosies ertmių plovimui, padedant sumažinti gleivių kaupimąsi ir uždegimą.
    • Dekongestantai: Trumpam laikotarpiui gali būti naudojami, kad sumažintų nosies užgulimą, tačiau neturėtų būti naudojami ilgiau nei keletą dienų, kad būtų išvengta priklausomybės.
    • Daug skysčių: Padeda skystinti gleives ir palengvina jų pašalinimą.
  • Bakterinis sinusitas:
    • Antibiotikai: Skiriami, jei įtariama arba patvirtinama bakterinė infekcija, ypač jei simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų arba pablogėja po pradinio pagerėjimo.
    • Kortikosteroidų nosies purškalai: Gali padėti sumažinti uždegimą ir atkurti normalų sinusų drenažą.
  • Chirurginis gydymas:
    • Retais atvejais, jei sinusitas tampa lėtinis arba komplikacijos reikalauja, gali būti svarstoma chirurginė intervencija, siekiant išvalyti sinusų ertmes ar pašalinti kliūtis.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą ūminio sinusito atveju:

  • Druskos tirpalo nosies plovimas: Plaunant nosies ertmes druskos tirpalu, galima sumažinti gleivių kiekį ir uždegimą.
  • Garų inhaliacijos: Garų įkvėpimas padeda atpalaiduoti gleives ir palengvinti kvėpavimą.
  • Šilumos kompresai: Šilumos kompresai ant veido gali sumažinti skausmą ir spaudimą sinusuose.
  • Medus ir česnakas: Tiek medus, tiek česnakas turi natūralių antibakterinių savybių, kurios gali padėti sumažinti infekciją. Medų galima vartoti tiesiogiai arba sumaišyti su šiltu vandeniu, o česnaką naudoti gaminant maistą.
  • Hidratacija: Svarbu gerti daug skysčių, kad gleivės būtų skystesnės ir lengviau pašalinamos.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)