Kiaušidės piktybinis navikas

Ligos aprašymas

Kiaušidžių piktybinis navikas yra viena iš sudėtingiausių ir pavojingiausių ginekologinių onkologinių ligų. Ši liga pasireiškia nekontroliuojamu ląstelių augimu kiaušidėse, kurios yra moters reprodukcinės sistemos dalis ir atsakingos už kiaušialąsčių gamybą bei hormonų (estrogeno ir progesterono) išskyrimą. Piktybiniai navikai kiaušidėse gali greitai plisti į kitus pilvo organus ir audinius, dažnai būna diagnozuojami vėlyvose stadijose, nes ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Ši liga yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tarp moterų, sergančių ginekologiniais navikais.

Ligos priežastys

Kiaušidžių piktybinio naviko atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinomi keli rizikos veiksniai, kurie gali padidinti šios ligos tikimybę:

  • Genetiniai faktoriai: Mutacijos BRCA1 ir BRCA2 genuose žymiai padidina kiaušidžių ir krūties vėžio riziką. Šios mutacijos gali būti paveldimos ir perduodamos per šeimos liniją.
  • Amžius: Kiaušidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas moterims, vyresnėms nei 50 metų, dažniausiai po menopauzės.
  • Reprodukcinė istorija: Moterims, kurios niekada negimdė arba pirmą kartą gimdė po 35 metų, yra didesnė kiaušidžių vėžio rizika.
  • Hormonų pakeičiamoji terapija (HRT): Ilgalaikis estrogenų vartojimas be progesterono po menopauzės gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką.
  • Endometriozė: Būklė, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų, yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti tam tikrų tipų kiaušidžių vėžiu.
  • Gyvenimo būdo veiksniai: Nutukimas, rūkymas ir dieta, kurioje gausu riebalų, gali būti siejami su padidėjusia kiaušidžių vėžio rizika.

Ligos simptomai

Ankstyvose stadijose kiaušidžių piktybinis navikas dažnai būna besimptomis arba sukelia tik nespecifinius simptomus, kurie gali būti lengvai supainiojami su kitomis sveikatos problemomis. Dėl šios priežasties daugelis atvejų diagnozuojami tik vėlyvose stadijose. Simptomai gali apimti:

  • Pilvo pūtimas ar patinimas: Nuolatinis pilvo pūtimas ar jausmas, kad pilvas pilnas.
  • Pilvo ar dubens skausmas: Nepaaiškinamas ir nuolatinis skausmas pilvo ar dubens srityje.
  • Greitas sotumo jausmas: Greitas sotumo pojūtis valgant arba sumažėjęs apetitas.
  • Šlapinimosi dažnumo padidėjimas: Dažnas šlapinimasis arba stiprus poreikis šlapintis, kuris atsiranda staiga.
  • Svorio pokyčiai: Neplanuotas svorio netekimas arba priaugimas.
  • Vėmimas ir pykinimas: Gali atsirasti dėl naviko poveikio virškinimo sistemai.
  • Nereguliarūs menstruaciniai ciklai: Kraujavimas tarp mėnesinių arba po menopauzės.

Ligos klasifikacijos

Kiaušidžių piktybiniai navikai klasifikuojami pagal jų kilmę ir ląstelių tipą:

  • Epiteliniai navikai: Tai dažniausias kiaušidžių vėžio tipas, kuris atsiranda iš kiaušidės paviršinės ląstelės. Šie navikai sudaro apie 90% visų kiaušidžių vėžio atvejų.
  • Germinalinių ląstelių navikai: Navikai, kurie vystosi iš ląstelių, formuojančių kiaušialąstes. Šis tipas dažniau pasitaiko jaunesnėms moterims.
  • Stromos ląstelių navikai: Navikai, kurie vystosi iš hormoną gaminančių kiaušidės ląstelių. Šis tipas yra retesnis ir sudaro apie 7% kiaušidžių vėžio atvejų.
  • Metastaziniai navikai: Tai navikai, kurie išplito į kiaušides iš kitų kūno dalių, pavyzdžiui, iš krūties ar virškinamojo trakto.

Ligos diagnostika

Kiaušidžių piktybinio naviko diagnostika apima kelis etapus ir metodus, siekiant tiksliai nustatyti diagnozę ir ligos stadiją:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas atliks dubens tyrimą ir įvertins visus simptomus.
  • Ultragarsinis tyrimas: Dubens ultragarsas gali padėti nustatyti naviko buvimą, jo dydį ir vietą.
  • Kraujo tyrimai: CA-125 yra kraujo žymuo, kuris dažnai padidėja sergant kiaušidžių vėžiu, tačiau jis nėra specifinis ir gali padidėti ir sergant kitomis ligomis.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir galimą išplitimą į kitus organus.
  • Biopsija: Audinių mėginys gali būti paimtas chirurginės procedūros metu siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti vėžio tipą.

Ligos gydymas ir vaistai

Kiaušidžių piktybinio naviko gydymas priklauso nuo naviko tipo, stadijos, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Gydymo galimybės gali apimti:

  • Chirurginis gydymas: Dažniausiai naudojamas gydymo būdas, siekiant pašalinti naviką ir aplinkinius audinius. Operacija gali apimti kiaušidžių, gimdos, kiaušintakių ir kitų paveiktų audinių pašalinimą.
  • Chemoterapija: Naudojama po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Chemoterapija gali būti skiriama ir prieš operaciją, kad sumažintų naviko dydį.
  • Tikslinė terapija: Vaistai, kurie veikia specifinius vėžio ląstelių baltymus arba genus, gali būti naudojami gydant tam tikrus kiaušidžių vėžio tipus.
  • Radioterapija: Retai naudojama kiaušidžių vėžiui gydyti, tačiau gali būti taikoma tam tikrais atvejais, kai navikas yra lokalizuotas ir negali būti chirurgiškai pašalintas.
  • Hormonų terapija: Gali būti naudojama tam tikrų hormonų jautrių navikų atvejais, kad sumažintų hormonų, kurie skatina naviko augimą, lygį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors kiaušidžių piktybinis navikas reikalauja intensyvaus medicininio gydymo, kai kurie papildomi metodai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus:

  • Mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesočiųjų riebalų ir viso grūdo produktų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gerinti imuninę sistemą.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip ciberžolė ar imbieras, gali turėti priešuždegiminių savybių, tačiau jų naudojimą reikia aptarti su gydytoju, kad išvengtumėte sąveikos su gydymo vaistais.
  • Fizinė veikla: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nuovargį ir pagerinti nuotaiką bei bendrą fizinę būklę.
  • Psichologinė parama: Psichologinė ir emocinė parama, tokia kaip pokalbiai su psichologu, dalyvavimas palaikymo grupėse ar meditacija, gali padėti valdyti streso lygį ir emocinę gerovę.

Prevencija

Nors nėra patikimo būdo visiškai išvengti kiaušidžių piktybinio naviko, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Genetinės konsultacijos ir testavimas: Moterims, turinčioms šeimos istoriją kiaušidžių ar krūties vėžio, gali būti rekomenduojama genetinė konsultacija ir BRCA mutacijų testavimas.
  • Kontraceptinės tabletės: Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra susijęs su mažesne kiaušidžių vėžio rizika.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir alkoholio vartojimo mažinimas gali padėti sumažinti vėžio riziką.
  • Profilaktinė chirurgija: Moterims su didelės rizikos genetiniais veiksniais gali būti rekomenduojama profilaktinė ooforektomija (kiaušidžių pašalinimas) siekiant sumažinti vėžio riziką.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4447-ovarian-cancer
  2. https://www.dignityhealth.org/conditions-and-treatments/womens-services/ovarian-tumors
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10166005/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)