Plaučių limfangiolejomiomatozė

Ligos aprašymas

Plaučių limfangiolejomiomatozė (LAM) yra reta, progresuojanti plaučių liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims, ypač vaisingo amžiaus. Liga paveikia plaučių limfinius, kraujagyslinius ir bronchų audinius, dėl ko susidaro lygiųjų raumenų ląstelių perteklius plaučiuose, limfmazgiuose ir aplink kraujagysles. Dėl šios būklės plaučių audinys palaipsniui pažeidžiamas, o normalios plaučių funkcijos silpnėja, todėl pacientui sunku kvėpuoti. Liga gali paveikti tiek plaučius, tiek kitus organus, įskaitant inkstus ir limfmazgius.

Ligos priežastis

Plaučių limfangiolejomiomatozės priežastis yra genetinis pažeidimas, dažniausiai susijęs su TSC1 arba TSC2 genų mutacijomis, kurios reguliuoja ląstelių augimą. Šios genų mutacijos lemia nevaldomą lygiųjų raumenų ląstelių dauginimąsi plaučiuose. Yra dvi pagrindinės LAM formos:

  • Sporadinė LAM: pasireiškia savarankiškai, be ryšio su kitomis ligomis.
  • Tuberinės sklerozės sindromo LAM (TSC-LAM): ši forma atsiranda žmonėms, sergantiems tuberine skleroze – reta genetine liga, kuri taip pat sukelia gerybinių navikų augimą įvairiuose organuose.

Ligos simptomai

LAM simptomai dažniausiai progresuoja palaipsniui, o jų sunkumas gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos. Kadangi liga sukelia plaučių funkcijos pablogėjimą, dauguma simptomų susiję su kvėpavimo sunkumais.

  • Dusulys: vienas pagrindinių simptomų, kuris dažniausiai pasireiškia pradinėse ligos stadijose ir palaipsniui blogėja.
  • Kosulys: dažnai sausas, bet gali būti kartu su skrepliais arba krauju (hemoptizė).
  • Krūtinės skausmas: gali atsirasti dėl pneumotorakso (plaučių kolapsas), kuris dažnas LAM pacientams.
  • Pneumotoraksas: tai būklė, kai oro pripildo pleuros ertmė (tarp plaučių ir krūtinės sienelės), dėl ko plautis susitraukia. Pneumotoraksas gali pasikartoti ir būti rimta komplikacija.
  • Limfangioma: limfmazgių padidėjimas ar augliai gali formuotis krūtinės ląstoje arba pilvo ertmėje.
  • Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje: tai gali būti susiję su limfangioleiomatoziniais augliais limfmazgiuose arba inkstuose.

Ligos klasifikacija

Plaučių limfangiolejomiomatozė gali būti klasifikuojama pagal jos klinikinę formą:

  • Sporadinė LAM: liga atsiranda moterims, kurios neturi tuberinės sklerozės sindromo, ir dažniausiai paveikia tik plaučius bei limfinius audinius.
  • TSC-LAM: LAM išsivysto žmonėms, sergantiems tuberine skleroze. Ši forma dažniausiai susijusi su kitais organizmo pažeidimais, įskaitant inkstų navikus (angioleiomiomas) ir gerybinius navikus smegenyse.

LAM taip pat klasifikuojama pagal simptomų sunkumą:

  • Ankstyva stadija: pacientai gali patirti nedidelį dusulį arba minimalų simptomų pasireiškimą.
  • Pažengusi stadija: pasireiškia sunkus dusulys, dažni pneumotorakso atvejai ir didelis plaučių funkcijos pablogėjimas.

Ligos diagnostika

Plaučių limfangiolejomiomatozės diagnozė dažnai būna sudėtinga, nes liga yra reta ir jos simptomai panašūs į kitų plaučių ligų simptomus, pvz., astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL). Diagnostikai naudojami įvairūs tyrimai:

  • Aplinkos rentgenograma: gali parodyti plaučių audinio pažeidimus, susijusius su cistinėmis ertmėmis, būdingomis LAM.
  • Aplinkos kompiuterinė tomografija (KT): tai pagrindinis diagnostinis tyrimas, kuris rodo mažas cistas plaučiuose, būdingas LAM pacientams.
  • Plaučių funkcijos tyrimai: naudojami plaučių funkcijos įvertinimui, pvz., spirometrija, kuri gali parodyti sumažėjusią plaučių talpą ir kvėpavimo pajėgumą.
  • Kraujo tyrimai: gali būti naudojami ląstelių augimo rodikliams, tokiems kaip VEGF-D (kraujagyslių endotelio augimo faktorius), nustatyti, kuris padidėja sergant LAM.
  • Biopsija: kartais atliekama plaučių biopsija, jei diagnozė neaiški, tačiau tai atliekama retai, nes KT tyrimai dažnai yra pakankami diagnozei nustatyti.

Ligos gydymas ir vaistai

Plaučių limfangiolejomiomatozė yra lėtinė ir progresuojanti liga, tačiau tam tikras gydymas gali padėti sulėtinti jos progresą ir palengvinti simptomus.

  • Sirolimusas (rapamicinas): tai imunosupresinis vaistas, kuris stabdo ląstelių augimą ir gali padėti sulėtinti LAM progresavimą bei sumažinti plaučių pažeidimus. Sirolimusas taip pat gali būti naudojamas limfangioleiomatoziniams augliams gydyti.
  • Bronchodilatatoriai: kartais naudojami siekiant palengvinti dusulį ir pagerinti kvėpavimo funkciją.
  • Deguonies terapija: pažengusiose stadijose pacientams gali prireikti papildomo deguonies, ypač esant fiziniam aktyvumui.
  • Plaučių transplantacija: sunkių atvejų metu, kai kiti gydymo būdai nepadeda, gali prireikti plaučių transplantacijos. Tai yra galutinis gydymo būdas, kai pacientui sunkiai pažeisti plaučiai.
  • Pneumotorakso gydymas: dažnai pacientams reikalinga chirurginė intervencija arba pleuros ertmės drenažas, siekiant pašalinti orą ir leisti plaučiui išsiskleisti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti plaučių limfangiolejomiomatozės, kai kurie natūralūs būdai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Tačiau svarbu jas derinti su medicininiu gydymu ir gydytojo nurodymais.

  • Kvėpavimo pratimai: gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti dusulį. Gydytojas arba fizioterapeutas gali rekomenduoti tinkamus kvėpavimo pratimus.
  • Sveika mityba: subalansuota ir maistinga mityba gali padėti išlaikyti sveikatą, nors ji tiesiogiai neveikia LAM progresavimo.
  • Streso mažinimas: meditacija, joga ar kitos relaksacijos technikos gali padėti sumažinti stresą, kuris kartais gali pabloginti kvėpavimo simptomus.

Svarbu paminėti, kad liaudiškos priemonės nepakeičia specifinio gydymo, pvz., vaistų ar medicininių procedūrų.

Prevencija

Kadangi plaučių limfangiolejomiomatozė yra genetinė liga, nėra tiesioginių priemonių jai išvengti. Tačiau pacientai, sergantys LAM, gali imtis tam tikrų veiksmų, siekdami sulėtinti ligos progresą ir sumažinti komplikacijų riziką:

  • Reguliariai tikrintis: svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją, atlikti plaučių funkcijos tyrimus ir stebėti ligos progresą.
  • Vengti rūkymo: rūkymas gali pabloginti plaučių funkciją ir paspartinti ligos progresavimą.
  • Fizinio aktyvumo palaikymas: fizinė veikla gali padėti išlaikyti kvėpavimo raumenų stiprumą, tačiau svarbu konsultuotis su gydytoju dėl saugaus pratimų lygio.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK534231/#:~:text=Lymphangioleiomyomatosis%20(LAM)%20is%20a%20primary,such%20as%20dyspnea%20on%20exertion.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16022-lymphangioleiomyomatosis-lam
  3. https://www.msdmanuals.com/professional/pulmonary-disorders/interstitial-lung-diseases/lymphangioleiomyomatosis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)