Klasterinis galvos skausmas

Ligos aprašymas

Klasterinis galvos skausmas yra viena iš stipriausių galvos skausmo rūšių, pasireiškianti kaip pasikartojantys priepuoliai, kurie gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Šie skausmo priepuoliai paprastai būna vienpusiai (paveikia vieną galvos pusę), dažniausiai aplink ar už akies. Klasterinis galvos skausmas būdingas staigiu, intensyviu ir deginančiu skausmu, dažnai lydimas akių ašarojimo, nosies užgulimo ar sloga toje pačioje pusėje, kur jaučiamas skausmas. Šie skausmo epizodai pasikartoja tam tikrais laikotarpiais, o laikotarpiai be skausmo gali trukti mėnesius ar metus.

Ligos priežastis

Klasterinio galvos skausmo tikslios priežastys nėra visiškai suprantamos. Tačiau mokslininkai mano, kad tai susiję su anomalijomis hipotalame, smegenų dalyje, atsakingoje už biologinį laikrodį. Be to, kraujagyslių, nervų ir biocheminių pokyčių mechanizmai taip pat gali turėti įtakos skausmo atsiradimui. Yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali skatinti šios ligos atsiradimą.

  • Sutrikimai hipotalame
  • Biologinio laikrodžio disbalansas
  • Kraujagyslių anomalijos
  • Paveldimumas (retai, tačiau yra atvejų, kai klasterinis galvos skausmas yra šeimyninis)
  • Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas

Ligos simptomai

Klasterinio galvos skausmo simptomai yra labai intensyvūs ir specifiški, todėl šią būklę lengva atskirti nuo kitų galvos skausmo tipų, pavyzdžiui, migrenos.

  • Staigus, intensyvus, dažniausiai deginantis skausmas vienoje galvos pusėje, aplink ar už akies
  • Skausmas trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų
  • Priepuoliai dažnai įvyksta tuo pačiu paros metu, ypač naktį
  • Akių ašarojimas ir paraudimas paveiktoje pusėje
  • Nosies užgulimas arba sloga toje pačioje pusėje kaip ir skausmas
  • Akies voko nukritimas ar paburkimas
  • Padidėjęs jautrumas šviesai (retai)

Ligos klasifikacijos

Klasterinis galvos skausmas gali būti klasifikuojamas pagal jo atsiradimo dažnumą ir trukmę.

  • Epizodinis klasterinis galvos skausmas: Pasireiškia ciklais, trunkančiais nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, po kurių būna remisijos laikotarpiai, trunkantys kelis mėnesius ar metus.
  • Lėtinis klasterinis galvos skausmas: Skausmo epizodai vyksta be ilgesnių remisijos laikotarpių arba yra trumpi (mažiau nei 1 mėnesį).

Ligos diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento simptomais ir anamneze, nes nėra specifinio tyrimo, kuris galėtų patvirtinti klasterinį galvos skausmą. Tačiau kartais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis, tokias kaip smegenų augliai ar kraujagyslių anomalijos.

  • Klinikinis įvertinimas, remiantis simptomų aprašymu
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) siekiant atmesti kitas galvos skausmo priežastis
  • Neurologinė apžiūra

Ligos gydymas ir vaistai

Klasterinio galvos skausmo gydymas yra skirtas mažinti skausmo intensyvumą ir trukmę priepuolio metu, taip pat užkirsti kelią būsimų priepuolių atsiradimui. Yra kelios gydymo galimybės:

  • Deguonies terapija: Greitas gryno deguonies įkvėpimas (paprastai 100%) gali padėti greitai sumažinti skausmą daugeliui pacientų.
  • Triptanai: Šie vaistai, dažnai naudojami migrenai gydyti, taip pat gali būti veiksmingi klasterinio galvos skausmo metu. Injekcijos ar nosies purškalai yra veiksmingiausios formos.
  • Vazokonstriktoriai: Skiriami siekiant sutraukti kraujagysles ir sumažinti skausmą.
  • Prevenciniai vaistai: Gydytojai gali skirti vaistus, tokius kaip kalcio kanalų blokatoriai (pvz., verapamilis), steroidai ar antiepilepsiniai vaistai, siekiant išvengti būsimų priepuolių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Nors klasterinis galvos skausmas yra sudėtingas ir reikalauja medicininio gydymo, kai kurie žmonės naudoja liaudiškas priemones, kad palengvintų simptomus ar sumažintų priepuolių dažnumą. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokius natūralius metodus.

  • Mėtų aliejus: Mėtų aliejus gali būti tepamas ant smilkinių ar kaklo, siekiant sumažinti skausmą.
  • Ledinė kompresija: Šalti kompresai ant kaklo arba akių gali padėti palengvinti skausmą.
  • Magnio papildai: Kai kuriems žmonėms magnio trūkumas gali būti susijęs su galvos skausmu, todėl magnio vartojimas gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą.

Prevencija

Prevencinės priemonės yra svarbios pacientams, kenčiantiems nuo klasterinio galvos skausmo, kad būtų sumažintas priepuolių dažnumas ir sunkumas.

  • Vengti alkoholio, kuris gali sukelti priepuolius
  • Nerūkyti, nes rūkymas gali padidinti priepuolių dažnumą
  • Vengti greitų miego pokyčių, nes pertraukimas miego ritme gali skatinti priepuolius
  • Reguliariai vartoti prevencinius vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas

Šaltiniai

  1. https://medlineplus.gov/ency/article/000786.htm#:~:text=A%20cluster%20headache%20is%20an,daily%20for%20weeks%20or%20months.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cluster-headache/symptoms-causes/syc-20352080
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5003-cluster-headaches

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)