Sisteminė raudonoji vilkligė

Ligos aprašymas

Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdinga organizmo imuninės sistemos reakcija prieš savo paties audinius ir organus. Tai sukelia uždegimą ir pažeidimus įvairiose kūno dalyse, įskaitant odą, sąnarius, inkstus, smegenis, širdį, plaučius ir kraujagysles. SRV gali pasireikšti įvairiais būdais ir sunkumo laipsniais, nuo lengvų simptomų iki sunkių ir gyvybei pavojingų būklių. Liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ji dažniau diagnozuojama moterims, ypač toms, kurios yra vaisingo amžiaus.

Ligos priežastys

Sisteminės raudonosios vilkligės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos atsiradimui turi įtakos šie veiksniai:

  • Genetiniai veiksniai: Polinkis į SRV gali būti paveldimas, ir asmenims, kurių šeimos nariai serga autoimuninėmis ligomis, gali būti didesnė rizika susirgti SRV.
  • Aplinkos veiksniai: Saulės šviesa, tam tikros infekcijos (pvz., Epstein-Barr virusas) ar tam tikri vaistai gali išprovokuoti arba pabloginti ligą.
  • Hormoniniai veiksniai: Kadangi SRV dažniau pasireiškia moterims, manoma, kad hormonai, ypač estrogenai, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Ligos simptomai

SRV simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo pažeistų organų ar sistemų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Nuovargis: Vienas iš dažniausių simptomų, kuris gali būti labai stiprus ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.
  • Sąnarių skausmas ir patinimas: Dažniausiai pažeidžiami rankų ir kojų mažieji sąnariai.
  • Odos bėrimai: Dažnai pasireiškia būdingi „drugelio formos“ bėrimai ant skruostų ir nosies tiltelio, kurie gali paūmėti po saulės poveikio.
  • Karščiavimas: Dažnas karščiavimas be aiškios infekcijos priežasties.
  • Krūtinės skausmas: Gali būti susijęs su širdies ar plaučių uždegimu (pleuritas ar perikarditas).
  • Inkstų sutrikimai: Gali pasireikšti proteinurija (baltymų kiekio padidėjimas šlapime) ir dėl to atsirandantis patinimas.
  • Kraujagyslių ir kraujo sutrikimai: Gali būti anemija, leukopenija ar trombocitopenija (sumažėjęs tam tikrų kraujo ląstelių skaičius).
  • Psichikos pokyčiai: Galimi neurologiniai ar psichiatriniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, sąmonės sutrikimai ar depresija.

Ligos klasifikacijos

Sisteminė raudonoji vilkligė gali būti klasifikuojama pagal pasireiškimo sunkumą ir pažeidimo vietas:

  • Lengva SRV: Dažniausiai pasireiškia nuovargiu, sąnarių skausmu ir lengvais odos bėrimais.
  • Vidutinio sunkumo SRV: Be lengvų simptomų, gali būti pažeisti organai, tokie kaip inkstai ar širdis.
  • Sunki SRV: Apima gyvybei pavojingus organų pažeidimus, tokius kaip inkstų nepakankamumas ar sunki neurologinė būklė.

Ligos diagnostika

Sisteminės raudonosios vilkligės diagnostika apima keletą tyrimų:

  • Medicininė istorija ir fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, šeimos ligos istoriją ir atlieka fizinį tyrimą, atkreipdamas dėmesį į odos bėrimus, sąnarių uždegimą ir kitus požymius.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti autoimuninius žymenis, tokius kaip antinukleariniai antikūnai (ANA), dvigrandės DNR antikūnai, taip pat inkstų ir kepenų funkcijų sutrikimus.
  • Vaizdiniai tyrimai: Gali būti naudojami širdies, plaučių ir inkstų būklės vertinimui.
  • Biopsija: Inkstų arba odos biopsija gali padėti nustatyti pažeidimų mastą ir patvirtinti SRV diagnozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Sisteminės raudonosios vilkligės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir pažeistų organų. Gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą, kontroliuoti simptomus ir išvengti organų pažeidimo:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Naudojami skausmui ir uždegimui malšinti, ypač sąnarių skausmui.
  • Kortikosteroidai: Naudojami kontroliuoti uždegimą ir sumažinti imuninės sistemos aktyvumą, ypač esant sunkiems pažeidimams.
  • Imunosupresantai: Vaistai, tokie kaip metotreksatas, azatioprinas ar ciklofosfamidas, slopina imuninę sistemą ir yra naudojami sunkesniems atvejams, kai yra organų pažeidimų.
  • Biologiniai vaistai: Naudojami kai kuriais atvejais, siekiant tiksliai paveikti imuninės sistemos dalis. Pvz., belimumabas yra biologinis vaistas, kuris gali būti naudojamas SRV gydymui.
  • Antimalariniai vaistai: Tokie kaip hidroksichlorokvinas, gali padėti valdyti SRV simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Liaudiškos priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palengvinti SRV simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo:

  • Subalansuota mityba: Dieta, turinti daug vaisių, daržovių ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.
  • Apsauga nuo saulės: Saulės spinduliai gali pabloginti odos bėrimus ir išprovokuoti ligos paūmėjimus, todėl būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones ir dėvėti apsauginius drabužius.
  • Streso valdymas: Praktikuojant atsipalaidavimo metodus, tokius kaip joga ar meditacija, galima sumažinti streso poveikį, kuris gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda palaikyti sąnarių lankstumą ir raumenų jėgą, taip pat gerina bendrą sveikatą.

Prevencija

Kadangi SRV priežastys nėra visiškai suprastos, nėra specifinių prevencijos priemonių. Tačiau tinkamas ligos valdymas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją gali padėti išvengti ligos paūmėjimų ir komplikacijų.

Šaltiniai

  1. https://medlineplus.gov/ency/article/000435.htm
  2. https://www.niams.nih.gov/health-topics/lupus
  3. https://emedicine.medscape.com/article/332244-overview?form=fpf

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)