LE ląstelės

LE ląstelės: kas tai yra?

LE (lupus erythematosus) ląstelės yra specifinės baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų arba monocitų) rūšys, kurias galima aptikti kraujyje ar kaulų čiulpuose pacientams, sergantiems sistemine raudonąja vilklige (SRV) arba kitomis autoimuninėmis ligomis. LE ląstelės formuojasi, kai imuninė sistema pradeda atakuoti organizmo paties branduolius, sukurdama branduolio medžiagos fragmentus, kurie yra „praryjami“ neutrofilų ar monocitų. LE ląstelės yra klinikinis autoimuninių procesų požymis, susijęs su autoimuninėmis ligomis, ypač SRV.

LE ląstelių atradimas buvo svarbus žingsnis diagnozuojant autoimunines ligas, nes tai buvo pirmasis laboratorinis rodiklis, galintis patvirtinti SRV. Nors šiandien yra daugiau modernių tyrimų metodų, LE ląstelės vis dar gali būti naudojamos kaip vienas iš diagnostikos įrankių.

Kada atliekamas LE ląstelių tyrimas?

LE ląstelių tyrimas atliekamas, kai yra įtarimų dėl autoimuninių ligų, ypač sisteminės raudonosios vilkligės. Pagrindinės indikacijos tyrimui atlikti:

  • Įtarimas dėl sisteminės raudonosios vilkligės (SRV): jei pacientui pasireiškia simptomai, susiję su SRV, tokie kaip sąnarių skausmas, odos bėrimai, inkstų funkcijos sutrikimai, padidėję limfmazgiai ar kiti autoimuninių ligų požymiai.
  • Kiti autoimuniniai sutrikimai: LE ląstelių tyrimas gali būti naudojamas kaip papildomas tyrimas, kai yra įtarimų dėl kitų autoimuninių ligų, pvz., reumatoidinio artrito arba mišrių jungiamojo audinio ligų.

Nors LE ląstelių tyrimas buvo plačiai naudojamas anksčiau, šiandien jį dažniausiai pakeitė modernesni autoantikūnų tyrimai, tokie kaip ANA (antinuklearinių antikūnų) tyrimas ar anti-dsDNA tyrimas, kurie yra tikslesni ir jautresni.

Kaip atliekamas LE ląstelių tyrimas?

LE ląstelių tyrimas atliekamas laboratorijoje, naudojant paciento kraujo mėginį. Mėginys apdorojamas taip, kad būtų galima vizualiai aptikti LE ląsteles mikroskopu. Tyrimo etapai:

  1. Kraujo mėginio paėmimas: paimamas paciento kraujo mėginys.
  2. Ląstelių išskyrimas: kraujo mėginyje atliekami specialūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar neutrofilai ar monocitai „prarijo“ nukleoproteininius fragmentus, suformuodami LE ląsteles.
  3. Mikroskopinis tyrimas: mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant identifikuoti LE ląsteles, kurios atrodo kaip baltosios kraujo ląstelės, turinčios fagocituotą branduolio medžiagą.

LE ląstelės mikroskopiškai pasireiškia kaip dideli neutrofilai ar monocitai su fagocituotais branduolių fragmentais.

Kokia norma turi būti LE ląstelės suaugusiam?

Normaliomis sąlygomis sveikų suaugusiųjų kraujyje ar kaulų čiulpuose LE ląstelių neturėtų būti. Jų buvimas yra patologinis požymis, susijęs su autoimuniniais procesais. Todėl normalus rezultatas yra:

  • Neigiamas LE ląstelių tyrimas: reiškia, kad paciento kraujyje LE ląstelės nebuvo aptiktos.

Teigiamas LE ląstelių tyrimas gali rodyti sisteminę raudonąją vilkligę ar kitą autoimuninį sutrikimą.

Kokia norma turi būti LE ląstelės vaikui?

Kaip ir suaugusiems, vaikų kraujyje ar kaulų čiulpuose LE ląstelių neturėtų būti. Normalus rezultatas yra:

  • Neigiamas LE ląstelių tyrimas: reiškia, kad LE ląstelės nebuvo aptiktos vaiko kraujyje.

Teigiamas rezultatas gali rodyti autoimuninę ligą, pvz., sisteminę raudonąją vilkligę, kuri, nors retesnė, gali pasireikšti ir vaikams.

Ką rodo teigiami LE ląstelių tyrimo rezultatai?

Teigiamas LE ląstelių tyrimas rodo, kad paciento organizme yra autoimuninis procesas, kurio metu imuninė sistema atakuoja savo ląstelių branduolius. Tai dažniausiai siejama su:

  • Sistemine raudonąja vilklige (SRV): teigiamas LE ląstelių tyrimas dažnai patvirtina SRV diagnozę. Tačiau teigiamas rezultatas nebūtinai reiškia, kad pacientas turi SRV – jis gali būti teigiamas ir dėl kitų autoimuninių ligų.
  • Kitomis autoimuninėmis ligomis: LE ląstelės gali būti aptinkamos ir sergant kitomis autoimuninėmis ligomis, pvz., mišriomis jungiamojo audinio ligomis arba reumatoidiniu artritu.

Nors LE ląstelių tyrimas yra naudingas, jis nėra labai specifiškas ir šiandien dažnai papildomas arba pakeičiamas kitais tyrimais, tokiais kaip ANA ar anti-dsDNA, kurie suteikia tikslesnę diagnostiką.

Ką rodo neigiami LE ląstelių tyrimo rezultatai?

Neigiamas LE ląstelių tyrimas reiškia, kad kraujyje ar kaulų čiulpuose LE ląstelių neaptikta. Tai gali reikšti:

  • Autoimuninių procesų nebuvimą: jei paciento organizme nėra autoimuninių sutrikimų, LE ląstelių tyrimas turėtų būti neigiamas.
  • Ankstyvą arba nedidelį ligos aktyvumą: kartais LE ląstelės neaptinkamos ankstyvose ligos stadijose arba esant mažai ligos aktyvumui.

Neigiamas LE ląstelių tyrimas ne visada atmeta autoimuninių ligų galimybę, todėl kiti laboratoriniai tyrimai gali būti reikalingi, jei vis tiek įtariama autoimuninė liga.

Šaltiniai

  1. https://emedicine.medscape.com/article/2087069-overview
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8101661/