Baltymų frakcijos

Baltymų frakcijos: kas tai yra?

Baltymų frakcijos yra skirtingų kraujo serume esančių baltymų grupės, kurios atlieka įvairias svarbias funkcijas organizme. Šie baltymai gali būti suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas pagal jų struktūrą ir funkciją. Baltymų frakcijos dažniausiai nustatomos atliekant elektroforezės tyrimą, kuris padeda identifikuoti kiekvienos baltymų grupės koncentraciją kraujyje ir įvertinti, ar yra kokių nors baltymų apykaitos sutrikimų.

Baltymų frakcijų tyrimas yra naudojamas vertinant kepenų funkciją, diagnozuojant uždegimines ligas, autoimuninius sutrikimus, kraujo ligas (pavyzdžiui, mielomą) ir kitas būkles, kurios gali turėti įtakos baltymų koncentracijai kraujyje.

Kokios yra pagrindinės baltymų frakcijos?

Baltymų frakcijos paprastai suskirstomos į kelias grupes, atsižvelgiant į jų migraciją elektroforezės metu:

1. Albuminas: pagrindinis kraujo plazmos baltymas, kuris sudaro apie 60% visų plazmos baltymų. Albuminas palaiko koloidinį osmosinį slėgį ir perneša įvairias medžiagas, tokias kaip vaistai, hormonai ir riebalų rūgštys. Jo kiekio sumažėjimas gali rodyti kepenų ligas, prastą mitybą arba inkstų funkcijos sutrikimus.
2. Globulinai: globulinai sudaro likusias plazmos baltymų frakcijas ir yra suskirstyti į kelias kategorijas:
   • Alfa-1 globulinai: šioje frakcijoje yra baltymai, tokie kaip alfa-1 antitripsinas, kuris apsaugo audinius nuo fermentų pažeidimo uždegimo metu. Padidėjęs šios frakcijos kiekis dažnai susijęs su ūminiais uždegimais.
   • Alfa-2 globulinai: šie baltymai apima ceruloplazminą, haptoglobiną ir kitus baltymus, kurie dalyvauja organizmo apsaugos nuo uždegimo ir infekcijų procesuose. Padidėjęs kiekis dažnai pastebimas esant uždegimams, inkstų ligoms ar kai kurioms piktybinėms ligoms.
   • Beta globulinai: šioje frakcijoje randami baltymai, tokie kaip transferinas, kuris perneša geležį kraujyje, ir komplemento komponentai, kurie dalyvauja imuniniame atsake.
   • Gama globulinai: šioje frakcijoje yra imunoglobulinai (antikūnai), tokie kaip IgG, IgA, IgM, kurie atlieka svarbią funkciją kovojant su infekcijomis. Padidėjęs gama globulinų kiekis gali rodyti lėtines infekcijas, autoimunines ligas ar kraujo vėžį, pvz., mielomą.

Kada atliekamas baltymų frakcijų tyrimas?

Baltymų frakcijų tyrimas gali būti atliekamas, kai įtariamos šios būklės:

• Kepenų ligos: albuminas yra gaminamas kepenyse, todėl kepenų funkcijos sutrikimai gali sumažinti jo kiekį.
• Inkstų ligos: albumino praradimas per šlapimą (proteinurija) gali rodyti inkstų ligas, pvz., nefrozinį sindromą.
• Uždegimai ar infekcijos: padidėjęs globulinų kiekis gali rodyti ūminį ar lėtinį uždegimą arba infekciją.
• Autoimuninės ligos: gama globulinų padidėjimas gali rodyti autoimunines ligas, pvz., sisteminę raudonąją vilkligę ar reumatoidinį artritą.
• Kraujo ligos: padidėjęs tam tikrų baltymų kiekis gali rodyti mielomą arba kitus kraujo vėžius, kuriems būdingas per didelis imunoglobulinų gaminimas.

Kokia norma turi būti baltymų frakcijų suaugusiam?

Normali baltymų frakcijų koncentracija gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau čia pateikiamos įprastos suaugusiųjų normos:

• Bendras baltymų kiekis: 60–80 g/l
• Albuminas: 35–50 g/l (apie 60% visų plazmos baltymų)
• Globulinai (bendri):
  • Alfa-1 globulinai: 2–5 g/l
  • Alfa-2 globulinai: 5–9 g/l
  • Beta globulinai: 7–11 g/l
  • Gama globulinai: 8–14 g/l

Bet kokie nukrypimai nuo šių verčių gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus ir reikalauti papildomų tyrimų.

Kokia norma turi būti baltymų frakcijų vaikui?

Vaikų baltymų frakcijų normos yra panašios į suaugusiųjų, tačiau gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus ir vystymosi etapo. Pateikiamos bendros normos:

• Bendras baltymų kiekis: 60–80 g/l
• Albuminas: 35–50 g/l
• Globulinai (bendri):
  • Alfa-1 globulinai: 2–5 g/l
  • Alfa-2 globulinai: 5–9 g/l
  • Beta globulinai: 7–11 g/l
  • Gama globulinai: 8–14 g/l

Šios vertės gali šiek tiek skirtis, atsižvelgiant į amžių ir vaiko vystymosi stadiją. Nukrypimai nuo normos gali rodyti infekcijas, uždegimus ar kitas būkles.

Ką rodo padidėjęs albumino ar globulinų kiekis?

Padidėjęs albumino ar globulinų kiekis gali rodyti šias būkles:

• Padidėjęs albumino kiekis: dažniausiai susijęs su dehidratacija, kai sumažėja kraujo skysčių kiekis, o baltymų koncentracija padidėja.
• Padidėję alfa-1 ar alfa-2 globulinai: gali rodyti ūminius ar lėtinius uždegimus, inkstų ligas, vėžinius procesus arba autoimunines ligas.
• Padidėję beta globulinai: gali rodyti lėtinę uždegiminę būklę, kepenų ligą ar piktybines kraujo ligas.
• Padidėję gama globulinai: dažniausiai susiję su padidėjusia antikūnų gamyba dėl lėtinių infekcijų, autoimuninių ligų arba kraujo vėžio, pvz., mielomos.

Ką rodo sumažėjęs albumino ar globulinų kiekis?

Sumažėjęs baltymų kiekis gali rodyti:

• Sumažėjęs albumino kiekis: gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimus (pvz., cirozė), inkstų ligas (pvz., nefrozinis sindromas, kai prarandamas albuminas su šlapimu), prastą mitybą arba lėtines ligas.
• Sumažėję globulinai: gali rodyti imunodeficito būsenas, kai organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų arba tam tikrų baltymų, reikalingų imunitetui palaikyti.

Šaltiniai

1. https://www.testing.com/tests/protein-electrophoresis-immunofixation-electrophoresis/
2. https://www.urmc.rochester.edu/encyclopedia/content.aspx?contenttypeid=167&contentid=protein_electrophoresis_serum