Greitai progresuojantis glomerulonefritas

Ligos aprašymas

Greitai progresuojantis glomerulonefritas (GPGN) yra sunki, greitai progresuojanti inkstų liga, kuriai būdingas glomerulų – mažųjų inkstų filtravimo vienetų – uždegimas. Ši būklė sukelia greitą inkstų funkcijos pablogėjimą ir gali lemti ūminį inkstų nepakankamumą per kelias savaites ar mėnesius. GPGN yra skubi medicininė būklė, reikalaujanti greito diagnozavimo ir gydymo, kad būtų išvengta negrįžtamo inkstų pažeidimo.

GPGN yra autoimuninė liga, kuriai būdinga imuninių kompleksų arba antikūnų nusėdimas glomeruluose, sukeliantis uždegimą ir glomerulų struktūrų sunaikinimą. Liga gali būti susijusi su įvairiomis autoimuninėmis ligomis, infekcijomis ar kitomis sąlygomis, tačiau kai kuriais atvejais priežastis lieka nežinoma.

Ligos priežastys

Greitai progresuojantis glomerulonefritas gali atsirasti dėl kelių skirtingų priežasčių, kurios gali būti suskirstytos į tris pagrindines kategorijas:

  • I tipo GPGN (anti-glomerulų bazinės membranos ligos):
    • Sukeltas autoantikūnų, nukreiptų prieš glomerulų bazinę membraną (GBM). Dažniausias šios formos pavyzdys yra Goodpasture sindromas, kuris pažeidžia ir inkstus, ir plaučius.
  • II tipo GPGN (imuninių kompleksų glomerulonefritas):
    • Sukeltas imuninių kompleksų nusėdimo glomeruluose. Šios formos GPGN gali būti susijęs su ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė (SRV), IgA nefropatija, infekcinis endokarditas arba po streptokokinė glomerulonefrito forma.
  • III tipo GPGN (pauci-imuninis glomerulonefritas):
    • Ši forma nėra susijusi su akivaizdžiais imuninių kompleksų ar antikūnų nusėdimais glomeruluose. Dažniausiai susijęs su ANCA (antikūnai prieš citoplazminius neutrofilų antigenus) asocijuotomis vaskulitų ligomis, tokiomis kaip granulomatozė su poliangiitu (anksčiau vadinta Wegenerio granulomatoze).

Ligos simptomai

GPGN simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir greitai blogėja, apimdami:

  • Hematurija: Kraujas šlapime, kuris gali būti matomas plika akimi (makrohematurija) arba nustatomas tik mikroskopu (mikrohematurija).
  • Proteinurija: Baltymų buvimas šlapime, kuris dažnai pasireiškia kaip putotas šlapimas.
  • Edema: Patinimas kojose, kulkšnėse, veide ar akyse dėl skysčių susilaikymo.
  • Hipertenzija: Padidėjęs kraujospūdis, dažnai dėl sumažėjusios inkstų funkcijos.
  • Nuovargis: Bendras silpnumas ir nuovargis dėl inkstų funkcijos sutrikimo.
  • Oligurija: Sumažėjęs šlapimo kiekis dėl ūminio inkstų pažeidimo.
  • Nefrozinis sindromas: Didelis baltymų praradimas per šlapimą, kuris sukelia sunkų patinimą ir sumažėjusį albumino kiekį kraujyje.
  • Inkstų nepakankamumo požymiai: Pykinimas, vėmimas, niežulys, blogas apetitas ir skysčių kaupimasis organizme dėl inkstų funkcijos sutrikimo.

Ligos klasifikacijos

GPGN gali būti klasifikuojamas pagal imunopatologinius ir klinikinius kriterijus:

  • I tipo GPGN (anti-GBM liga): Autoantikūnai prieš glomerulų bazinę membraną; dažnai susijęs su plaučių hemoragijomis (Goodpasture sindromas).
  • II tipo GPGN (imuninių kompleksų glomerulonefritas): Susijęs su imuninių kompleksų nusėdimu glomeruluose.
  • III tipo GPGN (pauci-imuninis glomerulonefritas): Susijęs su ANCA asocijuotomis vaskulitų ligomis, neturint akivaizdžių imuninių nusėdimų glomeruluose.

Ligos diagnostika

GPGN diagnozė yra skubi, remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir inkstų biopsija:

  • Šlapimo tyrimai: Šlapimo analizė gali parodyti hematuriją, proteinuriją ir cilindrus šlapime, kurie rodo inkstų pažeidimą.
  • Kraujo tyrimai:
    • Inkstų funkcijos rodikliai: Padidėjęs kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje rodo inkstų funkcijos sutrikimą.
    • Antikūnų tyrimai: Anti-GBM antikūnai, ANCA ir imuninių kompleksų tyrimai gali padėti nustatyti GPGN tipą.
  • Inkstų biopsija: Atliekama siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti glomerulų pažeidimo laipsnį. Biopsija gali parodyti pusmėnulio formos glomerulų struktūras, būdingas GPGN.
  • Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsas gali būti naudojamas įvertinti inkstų dydį ir struktūrą.

Ligos gydymas ir vaistai

GPGN gydymas yra agresyvus ir turi būti pradėtas kuo greičiau, kad būtų sustabdytas ligos progresavimas ir išvengta negrįžtamo inkstų pažeidimo:

  • Imunosupresantai:
    • Kortikosteroidai: Didelės dozės prednizolono arba metilprednizolono gali būti naudojamos uždegimui slopinti.
    • Ciklofosfamidas: Naudojamas kartu su kortikosteroidais, siekiant slopinti imuninės sistemos aktyvumą.
    • Rituksimabas: Naudojamas kai kuriais atvejais, ypač susijusiais su ANCA asocijuotais vaskulitais.
  • Plazmaferezė: Ši procedūra gali būti naudojama, ypač I tipo GPGN atveju, siekiant pašalinti cirkuliuojančius antikūnus iš kraujo.
  • Hemodializė: Gali būti reikalinga, jei inkstų funkcija greitai pablogėja ir pasireiškia ūminis inkstų nepakankamumas.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Dieta: Mažai baltymų, mažai druskos ir skysčių ribojimas gali padėti sumažinti inkstų naštą.
    • Kraujo spaudimo kontrolė: Siekiama palaikyti kraujospūdį normaliame lygyje, kad būtų išvengta tolesnio inkstų pažeidimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau tam tikri natūralūs metodai gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus:

  • Mažai druskos turinti dieta: Sumažinus druskos suvartojimą, galima padėti sumažinti edemą ir kontroliuoti kraujospūdį.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Skysčių balansas yra svarbus, bet jį reikia reguliuoti pagal gydytojo rekomendacijas.
  • Antioksidantų turtinga dieta: Vaisiai ir daržovės, turintys daug antioksidantų, gali padėti sumažinti uždegimą.
  • Žolelių arbatos: Kai kurios žolelės, tokios kaip dilgėlė ar petražolė, turi diuretinį poveikį, kuris gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi, tačiau jos turėtų būti naudojamos tik pasikonsultavus su gydytoju.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)