Babeziozė

Ligos aprašymas

Babeziozė yra reta, bet potencialiai rimta parazitinė liga, kurią sukelia Babesia genties pirmuonys. Šie parazitai užkrečia raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelia hemolizę (raudonųjų kraujo kūnelių suirimą), dėl ko gali išsivystyti hemolizinė anemija. Babeziozė dažniausiai perduodama įkandus užkrėstam erkiui, ypač Ixodes scapularis (juodakojui erkei), kuri taip pat gali perduoti Laimo ligą ir anaplazmozę. Liga dažniausiai pasitaiko tam tikrose pasaulio vietose, įskaitant šiaurės rytų ir viršutinės vidurio vakarų Jungtinių Valstijų dalis bei kai kurias Europos dalis. Babeziozė gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau sunkesnės formos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ar pacientams, kuriems buvo atlikta splenektomija (blužnies pašalinimo operacija).

Ligos priežastys

Babeziozę sukelia Babesia genties pirmuonys, dažniausiai Babesia microti. Šie parazitai užkrečia raudonuosius kraujo kūnelius ir dauginasi juose, sukeldami kraujo ląstelių suirimą. Pagrindinės babeziozės priežastys ir plitimo būdai yra šie:

  • Erkių įkandimai: Pagrindinis babeziozės perdavimo būdas yra per užkrėstas erkes, ypač Ixodes scapularis. Erkių gyvenimo cikle parazitas perduodamas iš užkrėsto gyvūno, pvz., pelės, į erkę ir galiausiai į žmogų.
  • Kraujo perpylimas: Retais atvejais babeziozė gali būti perduota per užkrėstą kraują ar kraujo produktus. Kraujo perpylimas yra rizikos veiksnys, ypač jei kraujo donoras neseniai buvo užsikrėtęs Babesia parazitais.
  • Perkutaninė infekcija: Labai retai infekcija gali atsirasti per užkrėstą adatą ar kitas medicinines priemones.
  • Motinos ir vaiko infekcija (perinatalinė perdavimas): Nors retai, Babesia gali būti perduodama iš motinos vaisiui per placentą arba gimdymo metu.

Ligos simptomai

Babeziozės simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių ir priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės, amžiaus ir kitų sveikatos veiksnių. Dažniausiai simptomai atsiranda po 1-4 savaičių nuo užsikrėtimo.

Dažniausi simptomai:

  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažniausias babeziozės simptomas, dažnai pasireiškia staiga ir gali būti intensyvus.
  • Nuovargis ir silpnumas: Didelis nuovargis ir energijos trūkumas, kuris gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
  • Raumenų ir sąnarių skausmai: Bendras kūno skausmas, panašus į gripo simptomus.
  • Galvos skausmas: Gali būti intensyvus ir nuolatinis.
  • Skausmas pilvo srityje: Kartais gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas.
  • Naktinis prakaitavimas: Intensyvus prakaitavimas naktį, dažnai lydimas karščiavimo.
  • Neryškus matymas ar akių skausmas: Kai kuriems pacientams gali atsirasti regos sutrikimai.
  • Sumažėjęs apetitas: Gali lydėti pykinimą ir nepageidaujamą svorio kritimą.
  • Hemolizinės anemijos simptomai: Dėl raudonųjų kraujo kūnelių suirimo gali atsirasti gelta (geltona odos ir akių spalva), tamsus šlapimas ir nuovargis.

Sunkios formos simptomai:

  • Kvėpavimo sutrikimai: Gali atsirasti dusulys, sunku kvėpuoti, ypač jei liga progresuoja.
  • Hepatosplenomegalija: Padidėjusios kepenys ir blužnis dėl infekcijos.
  • Inkstų nepakankamumas: Retais atvejais dėl hemolizės ir imuninės reakcijos gali išsivystyti ūminis inkstų nepakankamumas.
  • Širdies ir kraujotakos sutrikimai: Gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai arba kraujospūdžio sumažėjimas.
  • Neurologiniai simptomai: Retais atvejais gali atsirasti neurologinių simptomų, tokių kaip sąmonės sutrikimai, traukuliai ar koma.

Ligos klasifikacijos

Babeziozė gali būti klasifikuojama pagal sunkumą ir klinikinius požymius:

  1. Lengva babeziozė: Simptomai yra lengvi ir gali būti panašūs į gripą, pavyzdžiui, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis ir galvos skausmas. Šiuo atveju pacientams dažniausiai nereikia hospitalizacijos.
  2. Vidutinio sunkumo babeziozė: Simptomai yra intensyvesni, įskaitant didesnį karščiavimą, hemolizinę anemiją, naktinį prakaitavimą ir pilvo skausmus. Pacientams gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninių skysčių ar vaistų.
  3. Sunki babeziozė: Sunki infekcija, kai pacientams pasireiškia stipri hemolizinė anemija, kvėpavimo sutrikimai, inkstų nepakankamumas, neurologiniai simptomai arba daugelio organų funkcijos sutrikimai. Sunki babeziozė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su nusilpusia imunine sistema ar pacientams, kuriems buvo pašalinta blužnis.

Ligos diagnostika

Babeziozės diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą, laboratorinius tyrimus ir specifinius diagnostinius testus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, erkės įkandimus, keliones į endemines zonas ir galimus rizikos veiksnius.
  • Kraujo tepinėlis (mikroskopija): Pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis tiesiogiai aptikti Babesia parazitus raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Tai yra greitas ir specifinis metodas, tačiau gali prireikti patyrusio laboratorijos darbuotojo.
  • Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Labai jautrus ir specifiškas tyrimas, naudojamas aptikti Babesia DNR kraujo mėginyje. PGR gali būti ypač naudinga, kai mikroskopija yra neigiama, bet yra įtarimų dėl babeziozės.
  • Serologiniai tyrimai: Antikūnų tyrimai gali padėti nustatyti infekciją, tačiau jie dažnai naudojami kaip papildomas metodas, nes antikūnai gali atsirasti tik po kelių savaičių nuo užsikrėtimo.
  • Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas (BKT) gali parodyti hemolizinę anemiją, trombocitopeniją (sumažėjęs trombocitų kiekis), padidėjusį bilirubino kiekį ir kitus uždegimo žymenis.

Ligos gydymas ir vaistai

Babeziozės gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo, paciento sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Tikslas yra pašalinti parazitus iš kraujo ir išvengti komplikacijų.

  • Vaistų terapija:
    • Atovakvonas ir azitromicinas: Pirmo pasirinkimo gydymo schema lengvoms ir vidutinio sunkumo babeziozės formoms. Šie vaistai kartu veiksmingai naikina Babesia parazitus.
    • Kvininas ir klindamicinas: Naudojami sunkesnėms babeziozės formoms, ypač jei pacientas hospitalizuotas. Šis derinys dažnai yra efektyvesnis, bet turi daugiau šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
    • Pazopanibas: Eksperimentinis gydymas kai kuriais atvejais, ypač kai standartinė terapija neveiksminga.
  • Palaikomasis gydymas:
    • Intraveniniai skysčiai ir elektrolitai: Skirti pacientams su sunkia dehidratacija ar elektrolitų disbalansu.
    • Kraujo perpylimai: Gali prireikti pacientams, kuriems pasireiškia sunki hemolizinė anemija.
    • Deguonies terapija: Gali prireikti, jei yra kvėpavimo sutrikimų.
  • Specialus gydymas:
    • Plazmaferezė: Labai sunkiais atvejais, kai yra daugybinis organų nepakankamumas arba stipri hemolizė, gali būti svarstoma plazmaferezė (kraujo plazmos pakeitimas).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors babeziozė yra rimta infekcija, kurios gydymui būtina medicininė priežiūra, kai kurios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gerovę:

  • Poilsis ir skysčių vartojimas: Poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti sumažinti simptomus ir padėti organizmui kovoti su infekcija.
  • Subalansuota mityba: Maistas, turtingas vitaminais ir mineralais, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
  • Žolelių arbatos: Kai kurios žolelių arbatos, tokios kaip ramunėlių ar imbiero arbata, gali padėti sumažinti pykinimą ir skrandžio diskomfortą, bet jos neturėtų būti naudojamos vietoj medicininio gydymo.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti specifinio medicininio gydymo, ir būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo babeziozės gydymo.

Prevencija

Babeziozės prevencija yra orientuota į erkių įkandimų rizikos mažinimą ir greitą infekcijos diagnozavimą bei gydymą:

  • Apsauga nuo erkių įkandimų: Dėvėti ilgus drabužius, naudoti repelentus, pvz., DEET ar permethrino pagrindu pagamintus purškalus, ir vengti vietų, kuriose gausu erkių (pvz., aukštos žolės, tankūs miškai).
  • Erkių pašalinimas: Po buvimo lauke patikrinti kūną ir drabužius dėl erkių, o pastebėtas erkes kuo greičiau pašalinti su tinkamomis priemonėmis.
  • Švietimas ir informuotumas: Būti informuotiems apie babeziozės simptomus ir rizikos zonas, ypač keliaujant į endemines vietas.

Šaltiniai

  1. https://www.cdc.gov/babesiosis/about/index.html
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24809-babesiosis
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430715/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)