Ligos aprašymas
Spontaninis pneumotoraksas yra būklė, kai oro patenka į pleuros ertmę – tarpą tarp plaučių ir krūtinės sienelės, sukeldamas plaučio kolapsą (susitraukimą). Ši būklė gali atsirasti staiga be akivaizdžios priežasties arba dėl tam tikrų rizikos veiksnių. Spontaninis pneumotoraksas dažniausiai skirstomas į pirminį ir antrinį. Pirminis spontaninis pneumotoraksas įvyksta sveikiems žmonėms, dažnai jauniems suaugusiems, kurie neturi jokių žinomų plaučių ligų. Antrinis spontaninis pneumotoraksas atsiranda žmonėms, sergantiems plaučių ligomis, tokiomis kaip lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), astma, cistine fibroze ar tuberkulioze. Pneumotoraksas sukelia oro kaupimąsi pleuros ertmėje, dėl ko plautis gali dalinai arba visiškai susitraukti, sutrikdydamas normalų kvėpavimą ir sukelia skausmą.
- Oro kaupimasis pleuros ertmėje: Pneumotoraksas įvyksta, kai oras patenka į pleuros ertmę ir sukelia plaučio kolapsą.
- Pirminis ir antrinis pneumotoraksas: Pirminis atsiranda be akivaizdžios priežasties sveikiems žmonėms, antrinis – esant plaučių ligoms.
- Staigus simptomų pasireiškimas: Dažnai simptomai atsiranda staiga, be išankstinio įspėjimo.
Ligos priežastys
Spontaninio pneumotorakso priežastys gali skirtis priklausomai nuo jo tipo – pirminio ar antrinio.
- Pirminis spontaninis pneumotoraksas:
- Būllos ir pūslelės: Daugeliu atvejų plaučiuose susidaro nedidelės oro pūslelės (būllos), kurios plyšta ir leidžia orui patekti į pleuros ertmę.
- Genetiniai ir struktūriniai veiksniai: Dažnai pasitaiko jauniems, liesiems vyrams, o kai kurie genetiniai sindromai, tokie kaip Marfano sindromas, gali padidinti riziką.
- Antrinis spontaninis pneumotoraksas:
- Plaučių ligos: Plaučių ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), astma, cistinė fibrozė, tuberkuliozė ir plaučių infekcijos, gali padidinti pneumotorakso riziką.
- Plaučių pažeidimai: Plaučių audinio silpnumas ar pažeidimai dėl ligų gali sukelti oro nutekėjimą į pleuros ertmę.
- Papildomi rizikos veiksniai:
- Rūkymas: Rūkymas yra reikšmingas rizikos veiksnys, didinantis pneumotorakso riziką, nes pažeidžia plaučių audinį.
- Staigūs krūtinės judesiai: Staigūs judesiai, kosulys ar fizinė veikla gali sukelti pūslelių plyšimą ir pneumotoraksą.
Ligos simptomai
Spontaninio pneumotorakso simptomai gali pasireikšti staiga ir skirtis priklausomai nuo oro kiekio pleuros ertmėje bei plaučio kolapso laipsnio.
- Staigus krūtinės skausmas: Dažniausiai aštrus, duriantis skausmas, kuris dažnai jaučiamas vienoje krūtinės pusėje.
- Dusulys (dispnea): Sunkus arba pasunkėjęs kvėpavimas, kuris gali būti nuo lengvo iki labai sunkaus, priklausomai nuo plaučio susitraukimo laipsnio.
- Kosulys: Sausas kosulys, kuris dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais.
- Greitas širdies plakimas (tachikardija): Gali atsirasti kaip reakcija į sumažėjusį deguonies kiekį organizme.
- Nuovargis ir silpnumas: Bendras nuovargis ir jėgų praradimas dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje.
- Odos blyškumas ar cianozė: Retesnis simptomas, tačiau gali atsirasti, jei deguonies trūkumas yra reikšmingas.
- Sumažėjęs ar išnykęs kvėpavimo garsas: Gydytojas gali aptikti, kai išklausomas plaučių garsas, ypač toje pusėje, kur yra pneumotoraksas.
Ligos klasifikacijos
Spontaninis pneumotoraksas gali būti klasifikuojamas pagal priežastį ir klinikinį sunkumą.
- Pirminis spontaninis pneumotoraksas (PSP): Įvyksta be žinomų plaučių ligų arba traumos, dažniausiai jaunų, liesų vyrų tarpe.
- Antrinis spontaninis pneumotoraksas (ASP): Atsiranda dėl esamos plaučių ligos, tokios kaip LOPL, astma, cistinė fibrozė, tuberkuliozė ar plaučių infekcija.
- Mažas pneumotoraksas: Tik dalinis plaučio susitraukimas, kai nėra ryškių simptomų arba jie yra lengvi.
- Didelis pneumotoraksas: Ženklus plaučio susitraukimas su sunkiais simptomais, tokiais kaip dusulys ir stiprus krūtinės skausmas.
- Įtemptas pneumotoraksas: Sunki, gyvybei pavojinga būklė, kai oras pleuros ertmėje kaupiasi ir sukelia spaudimą plaučiams, širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus.
Ligos diagnostika
Spontaninio pneumotorakso diagnostika grindžiama klinikiniu įvertinimu, fiziniu ištyrimu ir vaizdiniais tyrimais.
- Klinikinis vertinimas: Gydytojas įvertina simptomus, tokius kaip staigus krūtinės skausmas, dusulys ir kvėpavimo sunkumai, bei anamnezę (pvz., rūkymas, plaučių ligos).
- Fizinis ištyrimas: Apima krūtinės klausymą stetoskopu, siekiant nustatyti kvėpavimo garsus, kurie gali būti sumažėję ar išnykę paveiktoje plaučio pusėje.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: Pagrindinis diagnostinis testas, leidžiantis vizualizuoti orą pleuros ertmėje ir plaučių susitraukimo laipsnį.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama, kai reikia detalesnio plaučių vaizdo arba įvertinti sudėtingus atvejus, ypač kai yra abejonių dėl diagnozės.
- Ultragarsas: Kai kuriais atvejais naudojamas greitai nustatyti pneumotoraksą, ypač skubios pagalbos skyriuose.
Ligos gydymas ir vaistai
Gydymo tikslas yra pašalinti orą iš pleuros ertmės, užkirsti kelią plaučių susitraukimui ir išvengti pasikartojimo.
- Stebėjimas ir deguonies terapija: Mažiems ir besimptomiams pneumotoraksams gali pakakti stebėjimo, poilsio ir papildomo deguonies, kuris padeda sumažinti orą pleuros ertmėje.
- Pleuros punkcija arba drenažas:
- Aspiracija su adata: Plona adata arba kateteris įvedamas į pleuros ertmę, kad pašalintų susikaupusį orą.
- Krūtinės vamzdelis (pleurostomija): Krūtinės vamzdelis įvedamas į pleuros ertmę, kad pašalintų orą ir leistų plaučiams vėl išsiplėsti. Vamzdelis gali likti kelias dienas, priklausomai nuo paciento būklės.
- Operacija: Kai kuriems pacientams, ypač jei pneumotoraksas kartojasi, gali būti atliekama operacija, siekiant užkirsti kelią pasikartojimui (pvz., bullektomija arba pleurodezi).
- Deguonies terapija: Papildomas deguonis gali būti skiriamas pacientams, siekiant padėti išplėsti plaučius ir sumažinti orą pleuros ertmėje.
- Analgetikai: Skausmui malšinti gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip acetaminofenas arba ibuprofenas.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Spontaninio pneumotorakso gydymas visada turi būti medicininis, tačiau kai kurios priemonės gali padėti palaikyti sveikimą ir užkirsti kelią pasikartojimui:
- Rūkymo nutraukimas: Rūkymo metimas yra svarbiausia priemonė, galinti sumažinti pneumotorakso riziką ir pasikartojimą.
- Vengti staigių fizinių pastangų: Ypač pirmosiomis savaitėmis po pneumotorakso gydymo, vengti veiklų, kurios gali sukelti stiprų kosulį ar spaudimą krūtinėje.
- Kvėpavimo pratimai: Švelnūs kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir stiprinti kvėpavimo raumenis, tačiau reikėtų vengti intensyvių pratimų.
Prevencija
Nors kai kuriems žmonėms pneumotorakso visiškai išvengti gali būti neįmanoma, tam tikri veiksmai gali sumažinti riziką.
- Rūkymo nutraukimas: Vengiant rūkymo galima sumažinti plaučių pažeidimo ir spontaninio pneumotorakso riziką.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Žmonėms su lėtinėmis plaučių ligomis rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti plaučių būklę ir laiku diagnozuoti bet kokius pokyčius.
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiko kūno svorio palaikymas gali padėti pagerinti bendrą plaučių sveikatą.
Šaltiniai
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459302/#:~:text=Spontaneous%20pneumothorax%20refers%20to%20the,as%20either%20primary%20or%20secondary.
- https://www.chop.edu/conditions-diseases/spontaneous-pneumothorax
- https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15304-collapsed-lung-pneumothorax
SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.