Tymai

Ligos aprašymas

Tymai yra ūminė, labai užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia tymų virusas (Morbillivirus gentis). Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jie nebuvo paskiepyti ar anksčiau nesirgo tymais. Tymų virusas perduodamas oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga ir akių paraudimu, o po kelių dienų atsiranda būdingas odos bėrimas. Bėrimas prasideda veide ir plinta žemyn į likusį kūną. Nors dauguma žmonių pasveiksta nuo tymų, liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip pneumonija, encefalitas ir mirtis, ypač kūdikiams, mažiems vaikams ir žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema.

Ligos priežastys

Tymus sukelia tymų virusas, kuris yra Morbillivirus genties narys. Virusas plinta tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu arba oro lašeliniu būdu. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą nuo 4 dienų prieš bėrimo atsiradimą iki 4 dienų po jo. Tymų virusas yra labai užkrečiamas – manoma, kad 90% neimunizuotų žmonių, kurie buvo sąlytyje su užsikrėtusiu asmeniu, susirgs tymais.

  • Tymų virusas: Morbillivirus gentis.
  • Plitimo būdai: Oro lašelinis (kosint, čiaudint) ir tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu.
  • Didelė užkrečiamumo rizika: 90% neimunizuotų žmonių užsikrečia po sąlyčio su infekuotu asmeniu.

Ligos simptomai

Tymų simptomai paprastai pasireiškia per 10–14 dienų po užsikrėtimo (inkubacinis periodas). Pirmieji simptomai dažnai yra nespecifiniai ir panašūs į peršalimo požymius.

  • Ankstyvieji simptomai:
    • Aukšta temperatūra: Dažnai viršija 38,5°C.
    • Kosulys: Sausas, dirginantis kosulys.
    • Sloga: Gausios nosies išskyros.
    • Konjunktyvitas: Akys tampa raudonos, sudirgusios ir vandeningos.
  • Vėlyvieji simptomai:
    • Kopliko dėmelės: Mažos baltos dėmelės su raudonu pagrindu, kurios atsiranda ant vidinio žandų paviršiaus (prieš bėrimą).
    • Bėrimas: Po 3–5 dienų nuo simptomų atsiradimo prasideda būdingas raudonai rudas bėrimas. Bėrimas paprastai prasideda ant veido, dažniausiai už ausų, ir plinta žemyn į kaklą, liemenį, rankas, kojas. Bėrimas gali būti niežtintis ir dažniausiai išnyksta per kelias dienas.
    • Nuovargis ir bendras negalavimas: Bendras silpnumas ir nuovargis, dažnai lydintys infekciją.
  • Komplikacijos:
    • Vidurinės ausies uždegimas: Dažna komplikacija vaikams.
    • Pneumonija: Gali atsirasti dėl virusinės arba bakterinės infekcijos.
    • Encefalitas: Retas, bet sunkus smegenų uždegimas, kuris gali sukelti nuolatinę žalą ar net mirtį.
    • Viduriavimas: Ypač mažiems vaikams, dėl kurio gali kilti dehidratacija.
    • Subakutinis sklerozuojantis panencefalitas (SSPE): Labai reta, bet mirtina komplikacija, atsirandanti po kelių metų nuo infekcijos.

Ligos klasifikacija

Tymai gali būti klasifikuojami pagal klinikinę eigą ir komplikacijų buvimą.

  • Nesudėtingi tymai: Tipiniai tymų simptomai be rimtų komplikacijų. Dauguma žmonių pasveiksta per 2–3 savaites.
  • Tymai su komplikacijomis: Liga apsunkinta komplikacijomis, tokiomis kaip pneumonija, encefalitas, vidurinės ausies uždegimas ar viduriavimas.
  • Sunkūs tymai: Gali pasireikšti pacientams su silpna imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu) arba labai mažiems vaikams. Ši forma dažnai būna su sunkiomis komplikacijomis ir gali būti mirtina.

Ligos diagnostika

Tymų diagnozė dažniausiai remiasi klinikinių simptomų vertinimu, ypač bėrimo ir Kopliko dėmelių buvimu, tačiau gali būti patvirtinta ir laboratoriniais tyrimais.

  • Klinikinis įvertinimas: Gydytojas įvertina simptomus, tokius kaip karščiavimas, bėrimas, kosulys ir konjunktyvitas, bei buvimą Kopliko dėmelių.
  • Serologiniai tyrimai: IgM antikūnų prieš tymų virusą tyrimas iš kraujo mėginio gali patvirtinti infekciją. IgG antikūnų tyrimai gali parodyti buvusią infekciją arba imunitetą po skiepijimo.
  • Viruso aptikimas: Tymų viruso RNR aptikimas naudojant PGR metodą (polimerazės grandinės reakciją) iš nosies, gerklės ar kraujo mėginių.

Ligos gydymas ir vaistai

Tymų gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Pagrindinis dėmesys skiriamas simptomų palengvinimui ir komplikacijų prevencijai.

  • Simptominis gydymas:
    • Karščiavimą mažinantys vaistai: Paracetamolis arba ibuprofenas naudojami karščiavimui ir skausmui mažinti.
    • Hidratacija: Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, ypač jei yra karščiavimas ar viduriavimas.
    • Akių priežiūra: Dirbtinės ašaros gali būti naudojamos siekiant sumažinti konjunktyvito sukeltą diskomfortą.
    • Poilsis: Svarbu leisti organizmui tinkamai pailsėti ir kovoti su infekcija.
  • Antibiotikai: Nėra veiksmingi prieš virusą, bet gali būti skiriami, jei atsiranda bakterinės komplikacijos, tokios kaip pneumonija ar vidurinės ausies uždegimas.
  • Vitaminas A: Skiriamas vaikams, turintiems didelę tymų komplikacijų riziką, ypač besivystančiose šalyse, siekiant sumažinti mirtingumą ir komplikacijų dažnį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors tymų gydymas yra pagrįstas medicininėmis priemonėmis, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą.

  • Pakankamas skysčių vartojimas: Vanduo, sultys ir sriubos gali padėti palaikyti hidrataciją ir kompensuoti skysčių netekimą dėl karščiavimo.
  • Medus ir citrina: Karštas gėrimas su medumi ir citrina gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir kosulį.
  • Šiltas drėgnas oras: Drėkinamasis oras padeda sumažinti nosies užgulimą ir palengvinti kvėpavimą.
  • Česnakai: Žinoma, kad česnakai turi natūralių antivirusinių savybių ir gali padėti stiprinti imuninę sistemą.

Prevencija

Tymų prevencija yra pagrįsta vakcinacija ir visuomenės sveikatos priemonėmis, skirtomis sumažinti tymų viruso plitimą.

  • Vakcinacija: Tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcina (MMR) yra labai veiksminga priemonė, suteikianti ilgalaikę apsaugą nuo tymų. Rekomenduojama vakcinacija vaikams dviem dozėmis: pirmoji dozė skiriama 12–15 mėnesių amžiaus, o antroji – 4–6 metų amžiaus.
  • Imuniteto tikrinimas: Svarbu užtikrinti, kad visi vaikai ir suaugusieji būtų paskiepyti arba būtų patvirtintas imunitetas, ypač keliaujant į endeminius regionus.
  • Infekcijos kontrolė: Užsikrėtusiems asmenims reikia vengti kontakto su kitais, ypač pažeidžiamais asmenimis, bent 4 dienas po bėrimo atsiradimo, kad būtų sumažintas viruso plitimas.
  • Sveikatos švietimas: Informavimas apie tymų simptomus ir užkrečiamumą, skatinimas kreiptis į gydytoją ir vakcinacijos skatinimas.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/measles#:~:text=Measles%20infects%20the%20respiratory%20tract,body%20fight%20off%20the%20virus.
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/Measles
  3. https://www.cdc.gov/measles/index.html

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)