Dermatofibromos

Ligos aprašymas

Dermatofibromos, dar žinomos kaip gerybiniai odos fibrozės ar histiocitomos, yra dažni gerybiniai odos augliai, susiformuojantys dėl odos jungiamojo audinio ląstelių (fibroblastų) proliferacijos. Šie mažai iškilę arba šiek tiek įtraukę mazgeliai dažniausiai pasireiškia ant galūnių, ypač kojų, ir yra neskausmingi, nors kartais gali būti jautrūs prisilietimui ar niežėti. Dermatofibromos yra dažnesnės moterims nei vyrams ir dažnai atsiranda suaugusiesiems, tačiau gali būti randamos bet kurio amžiaus žmonėms. Paprastai jos laikomos nekenksmingomis ir nereikalaujančiomis gydymo, nebent sukelia diskomfortą ar estetinių problemų.

Ligos priežastys

Tiksli dermatofibromų priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad jų atsiradimą gali lemti keletas veiksnių:

  • Odos trauma: manoma, kad dermatofibromos gali atsirasti po nedidelių odos sužalojimų, tokių kaip vabzdžių įkandimai, įdrėskimai ar net nedideli dūriai (pvz., nuo skustuvo). Tokios traumos gali sukelti odos uždegiminį atsaką ir fibroblastų proliferaciją.
  • Genetiniai veiksniai: nors nėra tiesioginių įrodymų, genetika gali turėti įtakos dermatofibromų vystymuisi, nes kai kuriems žmonėms yra polinkis turėti kelias dermatofibromas.
  • Imuninis atsakas: dermatofibromos gali būti susijusios su imuniniu atsaku į nežinomą antigeną ar stimulą, tačiau tai nėra galutinai įrodyta.

Ligos simptomai

Dermatofibromos paprastai yra mažos, apvalios ar ovalios formos odos mazgeliai, kurie gali skirtis savo išvaizda ir pojūčiu:

  • Mazgeliai po oda: paprastai jie yra kieti, neskausmingi ir mažesni nei 1 cm skersmens, nors kartais gali būti didesni.
  • Odos spalvos pakitimai: dermatofibromos dažnai būna rudos, rausvos, raudonos, pilkšvos arba beveik odos spalvos. Spalva gali skirtis priklausomai nuo žmogaus odos tono ir dermatofibromos amžiaus.
  • „Dimple“ ženklas: jei spaudžiama dermatofibroma (pvz., suspaudus tarp pirštų), dažnai galima pastebėti odos įdubimą, tai vadinama „dimple“ ženklu, kuris yra būdingas šiam odos pažeidimui.
  • Jautrumas ar niežėjimas: nors dauguma dermatofibromų yra neskausmingos, kai kurios gali tapti jautrios, niežėti arba skaudėti, ypač jei jos yra sudirgintos ar sužeistos.

Ligos klasifikacijos

Dermatofibromos dažniausiai klasifikuojamos pagal histologinius požymius:

  • Tipinės dermatofibromos: dažniausiai pasitaikantys tipai, kuriems būdinga fibroblastų proliferacija ir kolageno skaidulų susiformavimas.
  • Atipinės dermatofibromos: turi histologinių ypatybių, kurios gali būti panašios į kitus odos navikus ir kartais gali sukelti diagnostinių sunkumų.
  • Lipomatofibromos: retesnė forma, kurioje yra riebalinio audinio komponentų kartu su fibroziniais elementais.

Ligos diagnostika

Dermatofibromų diagnostika dažniausiai atliekama remiantis klinikiniais požymiais ir kartais apima papildomus tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas apžiūrės odos mazgelius ir įvertins jų dydį, spalvą, tekstūrą ir buvimo vietą.
  • Dermatoskopija: tai neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – dermatoskopas, siekiant iš arčiau apžiūrėti odos struktūras ir aptikti būdingus dermatofibromų požymius, tokius kaip centrinis baltas plotas su periferine pigmentacija.
  • Biopsija ir histologinis tyrimas: jei diagnozė nėra aiški arba yra įtarimas dėl piktybinio naviko, gali būti atliekama odos biopsija. Histologinis tyrimas leidžia nustatyti fibroblastų proliferaciją, kolageno skaidulas ir kitus būdingus požymius.

Ligos gydymas ir vaistai

Dermatofibromos paprastai nereikalauja gydymo, nes jos yra gerybinės ir dažniausiai nesukelia jokių sveikatos problemų. Tačiau gydymas gali būti svarstomas, jei dermatofibroma sukelia diskomfortą, estetinius rūpesčius ar yra pažeidžiama. Gydymo galimybės apima:

  • Chirurginis pašalinimas: tai pagrindinis gydymo būdas, kai dermatofibroma pašalinama chirurginiu būdu. Po pašalinimo gali likti randas, kuris gali būti didesnis nei pati dermatofibroma.
  • Krioterapija: gydymo metodas, kuriuo naudojamas skystas azotas, siekiant užšaldyti ir sunaikinti dermatofibromą. Krioterapija gali sumažinti dermatofibromos dydį, tačiau dažnai reikia kelių gydymo seansų.
  • Steroidų injekcijos: kartais naudojamos siekiant sumažinti dermatofibromos dydį arba sumažinti skausmą bei niežėjimą, ypač jei dermatofibroma yra jautri.
  • Lazerinis gydymas: naudojamas odos spalvai koreguoti ir mažinti dermatofibromos matomumą, tačiau šis metodas dažniau naudojamas kosmetiniais tikslais.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors dermatofibromos yra gerybinės ir nereikalauja gydymo, kai kurie žmonės gali norėti išbandyti natūralias priemones, siekdami sumažinti jų dydį arba pagerinti odos išvaizdą:

  • Aloe vera: žinoma dėl savo priešuždegiminių ir raminančių savybių, gali padėti sumažinti dirginimą ar niežėjimą, susijusį su dermatofibromomis.
  • Arbatmedžio aliejus: turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių ir gali būti naudojamas dermatofibromoms gydyti, tačiau svarbu jį praskiesti ir naudoti atsargiai, kad išvengtumėte odos sudirginimo.
  • Vitaminas E: kai kurie žmonės mano, kad vietinis vitamino E naudojimas gali padėti pagerinti odos išvaizdą ir sumažinti randų susidarymą po dermatofibromų pašalinimo.

Prevencija

Kadangi tikslios dermatofibromų priežastys nėra aiškios, specifinių prevencijos priemonių nėra. Tačiau galima sumažinti odos sužalojimų riziką, kas gali padėti išvengti dermatofibromų atsiradimo:

  • Vengti odos traumų: vengti įbrėžimų, dūrių, vabzdžių įkandimų ar kitų odos pažeidimų, kurie gali sukelti dermatofibromas.
  • Apsaugos priemonės: naudoti apsaugines priemones, pvz., drabužius ir kremus nuo vabzdžių, kad išvengtumėte vabzdžių įkandimų, kurie gali sukelti odos reakcijas.

Šaltiniai

  1. https://dermnetnz.org/topics/dermatofibroma
  2. https://www.medicalnewstoday.com/articles/318870
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470538/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)