Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS)

Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) yra neuropsichiatrijos sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia dar vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Šis sutrikimas būdingas dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, kurie gali neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą, darbą, socialinius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. ADS suaugusiems dažnai diagnozuojamas vėliau gyvenime, nes simptomai gali būti subtilūs arba jie gali būti klaidingai priskiriami kitiems sutrikimams.

Ligos priežastys

ADS suaugusiems dažniausiai yra vaikystės ADS tąsa, nors kai kurie žmonės gali išsivystyti simptomus vėliau gyvenime. Tikslios ADS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra daugialypės:

  • Genetiniai veiksniai: ADS dažnai pasireiškia šeimose, todėl genetinis polinkis gali turėti didelę reikšmę sutrikimo vystymuisi.
  • Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: Kai kurie tyrimai rodo, kad su ADS susiję tam tikri smegenų sričių struktūriniai ir funkcionalūs skirtumai, ypač susiję su vykdomosiomis funkcijomis ir dopamino reguliavimu.
  • Aplinkos veiksniai: Priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, nėštumo metu vartoti tam tikri vaistai ar alkoholis, taip pat galvos traumos vaikystėje gali padidinti ADS riziką.
  • Psichosocialiniai veiksniai: Stresas, chaotiška aplinka ar nepakankamas tėvų palaikymas vaikystėje gali prisidėti prie ADS simptomų išsivystymo ar paaštrėjimo.

Suaugusių ADS simptomai

Suaugusių ADS simptomai gali skirtis nuo vaikystės simptomų ir pasireikšti įvairiais būdais:

  • Dėmesio koncentracijos sunkumai: Sunku sutelkti dėmesį į užduotis, ypač ilgai trunkančias ar monotonines veiklas. Žmogus gali lengvai nukreipti dėmesį į nereikšmingus dirgiklius, prarasti susidomėjimą arba sunkiai išlaikyti dėmesį pokalbio metu.
  • Impulsyvumas: Sunku kontroliuoti savo veiksmus, priimti skubotus sprendimus be tinkamo apmąstymo. Tai gali pasireikšti impulsyviu pirkimu, staigiomis nuotaikų kaitomis ar neapgalvotais veiksmais.
  • Organizacijos sunkumai: Problemos planuojant, organizuojant ir vykdant kasdienes užduotis. Tai gali pasireikšti sunkumais laikytis grafiko, pamirštant svarbias užduotis ar nuolat prarandant daiktus.
  • Laiko valdymo problemos: Sunku įvertinti laiko trukmę, dažnai vėluojama arba per ilgai užtrunka paprastos užduotys.
  • Nerimastingumas ir vidinė įtampa: Daugelis suaugusiųjų su ADS jaučia nuolatinį nerimastingumą ar vidinį neramumą, net kai nėra akivaizdžios priežasties.
  • Nuovargis ir motyvacijos trūkumas: Nors ADS gali būti susijęs su hiperaktyvumu, daugelis suaugusiųjų jaučia nuolatinį nuovargį arba sunkumus pradedant veiklą.

Ligos klasifikacija

ADS suaugusiems gali būti klasifikuojamas į tris pagrindinius tipus, priklausomai nuo vyraujančių simptomų:

  • Dėmesio stoka: Pagrindinis simptomas yra dėmesio koncentracijos sunkumai, be ryškaus hiperaktyvumo ar impulsyvumo.
  • Hiperaktyvumas/impulsyvumas: Pagrindiniai simptomai yra nuolatinis nerimastingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas, be ryškių dėmesio stoka pasireiškiančių simptomų.
  • Kombinuotas tipas: Tai dažniausiai pasitaikantis tipas, kuriame yra ir dėmesio stokos, ir hiperaktyvumo/impulsyvumo simptomai.

Suaugusių ADS diagnostika

Suaugusių ADS diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai dažnai persipina su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Diagnostika apima kelis žingsnius:

  • Medicininė anamnezė: Gydytojas surinks išsamią informaciją apie paciento simptomus, vaikystės istoriją ir šeimos sveikatos būklę.
  • Klinikinis vertinimas: Psichiatras ar psichologas atliks išsamų klinikinį vertinimą, įskaitant pokalbius ir stebėjimus, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS diagnostinius kriterijus.
  • Klausimynai ir skalės: Naudojami specialūs klausimynai ir vertinimo skalės, tokios kaip DSM-5 ADS diagnostiniai kriterijai, siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
  • Neuropsichologiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kognityviniai ir neuropsichologiniai tyrimai, siekiant įvertinti vykdomąsias funkcijas, dėmesio kontrolę ir kitas smegenų funkcijas.

Suaugusių ADS gydymas ir vaistai

Suaugusių ADS gydymas apima kompleksinį požiūrį, įtraukiant vaistų vartojimą, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius:

  • Vaistai:
    • Stimulantai: Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip metilfenidatas (Ritalinas) ar amfetaminų pagrindu pagaminti preparatai, kurie padeda pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti hiperaktyvumą.
    • Nestimuliantai: Atomoksetinas (Strattera) arba guanfacinas gali būti skiriami, jei stimuliantai nėra veiksmingi arba sukelia nepageidaujamų šalutinių poveikių.
    • Antidepresantai: Kai kuriais atvejais gali būti naudojami antidepresantai, pvz., bupropionas, ypač jei kartu pasireiškia depresija ar nerimas.
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Psichoterapijos forma, kuri padeda pacientams išmokti valdyti simptomus, keisti neigiamus elgesio modelius ir gerinti kasdienį funkcionavimą.
  • Elgesio terapija: Padeda suaugusiems su ADS išmokti efektyviai planuoti, organizuoti laiką, nustatyti prioritetus ir spręsti problemas.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą, gali padėti sumažinti ADS simptomus.

Liaudiškos priemonės suaugusių ADS gydymui

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai pakeisti medicininio gydymo, jos gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Aerobinės treniruotės, tokios kaip bėgimas ar plaukimas, gali padėti sumažinti hiperaktyvumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją.
  • Mityba: Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvų taukuose, gali padėti pagerinti smegenų funkciją ir sumažinti ADS simptomus. Taip pat rekomenduojama vengti maisto, kuriame yra daug cukraus ir dirbtinių priedų.
  • Meditacija ir sąmoningumo praktikos: Meditacija, sąmoningumo (mindfulness) pratimai ir jogos praktikos gali padėti suvaldyti stresą, gerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti nerimastingumą.
  • Kasdienės rutinos nustatymas: Kasdienės rutinos laikymasis ir darbų planavimas gali padėti sumažinti užmiršimo ir dezorganizacijos problemas.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/adult-adhd/symptoms-causes/syc-20350878#:~:text=Overview,attention%2C%20hyperactivity%20and%20impulsive%20behavior.
  2. https://www.nhs.uk/conditions/attention-deficit-hyperactivity-disorder-adhd/symptoms/
  3. https://www.nimh.nih.gov/health/publications/adhd-what-you-need-to-know

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)