Pneumocistozė

Ligos aprašymas

Pneumocistozė (dar žinoma kaip Pneumocystis pneumonia arba PCP) yra reta, tačiau sunki plaučių infekcija, kurią sukelia grybelis Pneumocystis jirovecii. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra labai nusilpusi, ypač sergantiems ŽIV/AIDS, vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus ar kenčiantiems nuo kitų imuniteto sutrikimų. Sveikiems žmonėms šis grybelis paprastai nesukelia jokių simptomų, tačiau imunodeficito būklėse jis gali sukelti rimtą plaučių uždegimą, kuris be tinkamo gydymo gali būti mirtinas.

Ligos priežastys

Pneumocistozę sukelia grybelis Pneumocystis jirovecii, kuris natūraliai gyvena žmonių kvėpavimo takuose, tačiau paprastai nesukelia ligos. Kai imuninė sistema yra nusilpusi, grybelis gali pradėti daugintis ir sukelti rimtą infekciją plaučiuose. Yra keletas pagrindinių rizikos veiksnių, kurie prisideda prie šios ligos vystymosi.

  • ŽIV/AIDS: pacientai, sergantys AIDS, turi didžiausią riziką susirgti pneumocistoze, nes jų imuninė sistema yra stipriai nusilpusi.
  • Imunosupresantai: žmonės, kurie vartoja imunosupresantus po organų transplantacijos ar dėl autoimuninių ligų, yra pažeidžiami šios infekcijos.
  • Vėžys ir chemoterapija: vėžio pacientai, ypač tie, kurie gydomi chemoterapija, turi didesnę riziką susirgti pneumocistoze dėl nusilpusios imuninės sistemos.
  • Kitos imuniteto silpninančios būklės: reumatoidinis artritas, autoimuninės ligos ar ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas taip pat padidina riziką.

Ligos simptomai

Pneumocistozės simptomai paprastai atsiranda palaipsniui ir gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų infekcijų simptomus, tačiau šiai infekcijai būdingi lėtesnė eiga ir sunkesni simptomai.

  • Dusulys: pacientai dažnai patiria sunkumų kvėpuojant, ypač po fizinio krūvio, bet ir ramybės būsenoje dusulys gali stiprėti.
  • Sausa kosulys: dažniausiai pasireiškia sausas, neproduktyvus kosulys, nesusijęs su gleivių atsikosėjimu.
  • Karščiavimas: ligoniai gali patirti vidutinio sunkumo karščiavimą, kuris kartais tampa nuolatinis ar atsiranda ir išnyksta.
  • Nuovargis: pacientai jaučiasi nuolat pavargę, silpni, jiems gali sumažėti apetitas ir jie dažnai praranda svorį.
  • Krūtinės skausmas: kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelis krūtinės skausmas, ypač kvėpuojant.

Ligos klasifikacijos

Pneumocistozė paprastai klasifikuojama pagal imuninės sistemos būklę ir infekcijos sunkumą.

  • Lengva forma: pasireiškia švelniais kvėpavimo simptomais, dažniausiai pacientams, kurių imuninė sistema yra tik vidutiniškai susilpnėjusi.
  • Vidutinė forma: pasireiškia intensyvesniu dusuliu, karščiavimu ir kosuliu, tačiau simptomai dar gali būti kontroliuojami vaistais.
  • Sunki forma: pasireiškia sunkus kvėpavimo nepakankamumas, reikalaujantis deguonies terapijos ar net intensyvios terapijos skyriaus priežiūros.

Ligos diagnostika

Pneumocistozės diagnozė yra sudėtinga, nes jos simptomai panašūs į kitų plaučių ligų simptomus, ypač sergantiesiems ŽIV/AIDS ar imuninės sistemos sutrikimais. Diagnozei nustatyti reikalingi specializuoti tyrimai.

  • Krūtinės ląstos rentgenograma: plaučiuose dažnai matomi difuziniai infiltratai, tačiau radiologiniai vaizdai gali būti nespecifiniai.
  • Kraujo dujų tyrimai: šie tyrimai gali parodyti sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje, ypač vėlesnėse stadijose.
  • Bronchoskopija: bronchoskopijos metu gali būti imamas skysčio mėginys iš plaučių (bronchoalveolinė lavaža), kuris vėliau tiriamas, siekiant nustatyti Pneumocystis jirovecii.
  • PCR testas: polimerazės grandininės reakcijos (PCR) tyrimas naudojamas, siekiant tiksliai aptikti grybelių genetinę medžiagą iš kvėpavimo takų mėginių.
  • Kiti laboratoriniai tyrimai: gali būti naudojami testai, siekiant įvertinti imuninės sistemos funkciją ir išsiaiškinti kitus galimus susirgimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Pneumocistozės gydymas dažniausiai yra medicininis ir reikalauja greitos intervencijos, ypač jei pacientas serga sunkia infekcijos forma. Tinkamai gydant, dauguma pacientų gali pasveikti, tačiau negydoma infekcija gali būti mirtina.

  • Antibiotikai: pagrindinis vaistas gydant pneumocistozę yra trimetoprimas su sulfametoksazolu (TMP-SMX). Šie antibiotikai yra veiksmingi prieš Pneumocystis jirovecii ir paprastai skiriami kelias savaites.
  • Alternatyvūs vaistai: pacientams, kurie netoleruoja TMP-SMX arba kuriems šis gydymas yra neveiksmingas, gali būti skiriami kiti vaistai, pvz., pentamidinas ar atovakvonas.
  • Kortikosteroidai: jei infekcija sukelia sunkų kvėpavimo sutrikimą, kortikosteroidai gali būti naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir pagerinti kvėpavimo funkciją.
  • Deguonies terapija: sunkesniais atvejais, kai pacientai patiria sunkų deguonies trūkumą, reikalinga deguonies terapija ar net dirbtinė plaučių ventiliacija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės pneumocistozei gydyti neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis gydymas, tačiau tam tikros priemonės gali padėti palaikyti sveikatą ir pagerinti bendrą savijautą kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

  • Sveika mityba: stiprus imunitetas gali būti palaikomas subalansuota mityba, turinčia daug vitaminų ir mineralų.
  • Imunitetą stiprinantys žoleliai: tokios žolelės kaip ežiuolė ar astragalas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su infekcija.
  • Gausus skysčių vartojimas: tinkamas hidratacijos palaikymas padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcija ir gerina bendrą sveikatą.

Prevencija

Žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, prevencinės priemonės gali būti būtinos siekiant išvengti pneumocistozės.

  • Profilaktinis antibiotikų vartojimas: ŽIV/AIDS sergantiems pacientams ar tiems, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus, dažnai skiriami profilaktiniai antibiotikai (pvz., trimetoprimas/sulfametoksazolas), siekiant užkirsti kelią pneumocistozei.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: svarbu palaikyti imuninę sistemą, naudojant sveiką mitybą, reguliarią mankštą ir vengiant rizikingų veiksnių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: pacientams, kuriems gresia pneumocistozės rizika, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimus, siekiant anksti pastebėti galimus simptomus.

Šaltiniai

  1. https://dermnetnz.org/topics/pneumocystosis
  2. https://medlineplus.gov/ency/imagepages/17278.htm
  3. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/pneumocystosis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)