Žarnų malabsorbcija

Ligos aprašymas

Žarnų malabsorbcija yra būklė, kai plonoji žarna negali tinkamai absorbuoti maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų iš suvartoto maisto. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, priklausomai nuo to, kokios maistinės medžiagos nėra tinkamai pasisavinamos. Malabsorbcija gali būti dalinė, kai absorbcija yra sutrikusi tik kai kurių maistinių medžiagų, arba visavertė, kai daugelio maistinių medžiagų absorbcija yra paveikta.

Ligos priežastys

Žarnų malabsorbciją gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:

  • Celiakija: Autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į glitimą (baltymą, esantį kviečiuose, rugiuose ir miežiuose), sukeldama plonosios žarnos gleivinės pažeidimą.
  • Kasos nepakankamumas: Nepakankama kasos fermentų gamyba, reikalinga riebalams, baltymams ir angliavandeniams skaidyti, kaip lėtinis pankreatitas arba kasos vėžys.
  • Laktazės trūkumas (laktazės nepakankamumas): Nepakankama laktazės fermento gamyba plonojoje žarnoje, kuris yra reikalingas pieno cukrui (laktozei) skaidyti, dėl ko atsiranda laktozės netoleravimas.
  • Žarnyno infekcijos: Kai kurios bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos gali pažeisti plonosios žarnos gleivinę ir sutrikdyti maistinių medžiagų absorbciją.
  • Žarnyno uždegiminės ligos: Tokios kaip Krono liga arba opinis kolitas, kurios gali sukelti plonosios žarnos uždegimą ir randus, sutrikdydamos maistinių medžiagų absorbciją.
  • Chirurginis plonosios žarnos pašalinimas (trumpųjų žarnų sindromas): Po žarnyno rezekcijos dėl ligos ar traumos likusi plonoji žarna gali būti nepajėgi tinkamai absorbuoti maistinių medžiagų.
  • Žarnyno bakterijų peraugimas: Kai normali bakterinė flora pernelyg dauginasi plonojoje žarnoje, ji gali trukdyti maistinių medžiagų absorbcijai.

Ligos simptomai

Žarnų malabsorbcijos simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo to, kokių maistinių medžiagų trūksta:

  • Viduriavimas: Dažnai pasireiškia dėl nesuvirškinto maisto, ypač riebalų, kaupimosi žarnyne.
  • Pilvo pūtimas ir pilvo skausmas: Dėl nesuvirškinto maisto ir dujų kaupimosi žarnyne.
  • Riebios išmatos (steatorėja): Riebios, blizgančios ar plaukiojančios išmatos dėl nesuvirškintų riebalų.
  • Svorio kritimas: Nepaisant normalaus ar padidėjusio suvartoto maisto kiekio, dėl prastos maistinių medžiagų absorbcijos.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų trūkumo.
  • Anemija: Geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumas gali sukelti anemiją.
  • Raumenų silpnumas ir kaulų skausmas: Dėl kalcio ir vitamino D trūkumo, galintys sukelti osteopeniją arba osteoporozę.
  • Kraujosruvos ar dantenų kraujavimas: Vitamino K trūkumas gali sukelti kraujo krešėjimo sutrikimus.

Ligos klasifikacijos

Žarnų malabsorbcija gali būti klasifikuojama pagal absorbcijos sutrikimo tipą arba paveiktą maistinę medžiagą:

  • Specifinė malabsorbcija: Kai sutrikusi tik vienos rūšies maistinės medžiagos absorbcija, pvz., laktazės trūkumas lemia tik laktozės malabsorbciją.
  • Visavertė (generalizuota) malabsorbcija: Kai sutrikusi kelių arba visų pagrindinių maistinių medžiagų (riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų) absorbcija, kaip celiakijos ar trumpųjų žarnų sindromo atveju.

Ligos diagnostika

Žarnų malabsorbcijos diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus ir atlieka fizinę apžiūrą.
  • Kraujo tyrimai: Naudojami nustatyti maistinių medžiagų trūkumus, tokius kaip geležies, vitamino B12, folio rūgšties, vitamino D ir kalcio kiekiai.
  • Išmatų tyrimai: Gali parodyti riebalų kiekį išmatose (steatorėja) arba kitus malabsorbcijos požymius.
  • Kvėpavimo testai: Naudojami, pavyzdžiui, laktozės netoleravimo testui, siekiant įvertinti, kaip gerai organizmas sugeba virškinti tam tikras medžiagas.
  • Endoskopija ir biopsija: Plonosios žarnos biopsija gali padėti nustatyti struktūrinius žarnos gleivinės pažeidimus, kaip celiakijos atveju.
  • Vaizdiniai tyrimai: Tokie kaip MRT ar KT gali būti naudojami įvertinti žarnyno anatomiją ar aptikti struktūrines anomalijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Žarnų malabsorbcijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties:

  • Dietos pokyčiai: Dietos pritaikymas, siekiant išvengti problemą sukeliančių maistinių medžiagų (pvz., glitimo ar laktozės). Įtraukiami fermentai ar papildai, padedantys virškinti tam tikras maistines medžiagas.
  • Fermentų papildai: Kaip pankreatino preparatai, naudojami esant kasos nepakankamumui.
  • Antibiotikai: Gali būti skiriami bakterijų peraugimo atveju.
  • Imunomoduliatoriai ir priešuždegiminiai vaistai: Naudojami žarnyno uždegiminėms ligoms, tokioms kaip Krono liga ar opinis kolitas, gydyti.
  • Maistinių medžiagų papildai: Vitaminų ir mineralų papildai, skirti kompensuoti trūkumus (pvz., geležies, kalcio, vitamino D, vitamino B12 ar folio rūgšties).

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Žarnų malabsorbcijos gydymui būtina medicininė priežiūra, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti simptomus:

  • Probiotikai: Natūralūs probiotikai, tokie kaip jogurtas su gyvomis bakterijų kultūromis, gali padėti pagerinti žarnyno florą ir virškinimą.
  • Švelnios dietos laikymasis: Venkite sunkiai virškinamų maisto produktų ir vartokite lengvai virškinamus maisto produktus, pvz., bananus, ryžius ir vištienos sultinį.
  • Hidratacija: Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, ypač jei pasireiškia viduriavimas.

Vis dėlto, liaudiškos priemonės neturėtų būti naudojamos kaip vienintelis gydymo būdas, ir visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokius natūralius metodus.

Prevencija

Nors ne visada galima užkirsti kelią žarnų malabsorbcijai, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti riziką arba simptomų sunkumą:

  • Subalansuota mityba: Įtraukite įvairų maistą, kad užtikrintumėte visų būtinų maistinių medžiagų suvartojimą.
  • Maisto higiena: Vartokite saugų ir švarų maistą bei vandenį, ypač keliaudami į šalis, kuriose yra padidėjusi infekcijų rizika.
  • Saugus vaistų vartojimas: Naudokite antibiotikus ir kitus vaistus tik pagal gydytojo nurodymus, kad išvengtumėte žarnyno mikrofloros disbalanso.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK553106/#:~:text=Malabsorption%20refers%20to%20impaired%20nutrient,or%20at%20the%20brush%20border.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22722-malabsorption
  3. https://www.healthline.com/health/malabsorption

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)