Lėtinė limfoleukemija

Ligos aprašymas

Lėtinė limfoleukemija (LLL) – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžys, kuriam būdingas nenormaliai padidėjęs tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfocitais, kiekis. Ši liga progresuoja lėtai ir dažniausiai paveikia vyresnius žmones, nors retais atvejais gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims. LLL yra viena iš dažniausių leukemijos formų suaugusiems. Ji gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų ir būti aptinkama tik įprastų kraujo tyrimų metu. Tačiau laikui bėgant ši būklė gali sutrikdyti kraujo gamybą ir sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos priežastys

Tikslios lėtinės limfoleukemijos priežastys nėra žinomos, tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo.

• Genetiniai veiksniai – LLL gali būti susijusi su tam tikromis genetinėmis mutacijomis, kurios lemia nekontroliuojamą limfocitų dauginimąsi. Nors paveldimumas nėra pagrindinė priežastis, kai kurios šeimos turi didesnę riziką.
• Amžius – LLL dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Lytis – vyrai dažniau serga LLL nei moterys.
• Aplinkos veiksniai – tam tikri kancerogenai ar ilgalaikis cheminių medžiagų poveikis gali padidinti riziką, nors tai dar nėra visiškai patvirtinta.

Ligos simptomai

LLL gali progresuoti lėtai, o ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti neryškūs arba jų gali visai nebūti. Tačiau, kai liga progresuoja, simptomai tampa akivaizdesni.

• Nuovargis – dėl sumažėjusio sveikų kraujo kūnelių kiekio gali pasireikšti bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargis.
• Padidėję limfmazgiai – limfmazgiai gali tapti patinę, ypač kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje.
• Svorio kritimas – be aiškios priežasties gali atsirasti staigus svorio kritimas.
• Karščiavimas ir prakaitavimas – ypač naktinis prakaitavimas be kitų akivaizdžių infekcijos simptomų.
• Dažnos infekcijos – imuninės sistemos silpnėjimas dėl LLL gali padidinti polinkį į infekcijas.
• Kraujavimo ar mėlynių atsiradimas – dėl sumažėjusio trombocitų kiekio kraujyje gali atsirasti dažni kraujavimai, kraujosruvos.
• Pilvo skausmas – tai gali atsirasti dėl padidėjusios blužnies ar kepenų, nes jos bando kompensuoti padidėjusį nenormalių limfocitų kiekį.

Ligos klasifikacija

LLL yra klasifikuojama pagal ligos stadijas ir simptomų sunkumą. Yra keli skirtingi klasifikavimo būdai, tačiau dažniausiai naudojamos Rai ir Binet sistemos, kurios apima ligos progresavimą ir simptomų buvimą.

• Rai sistema:
  • 0 stadija: padidėjęs limfocitų kiekis kraujyje, be simptomų.
  • I stadija: padidėję limfmazgiai.
  • II stadija: padidėjusi blužnis ir/ar kepenys.
  • III stadija: anemija (sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis).
  • IV stadija: trombocitopenija (mažas trombocitų kiekis).
• Binet sistema:
  • A grupė: pažeista mažiau nei trys limfmazgių grupės, be anemijos ar trombocitopenijos.
  • B grupė: pažeistos trys ar daugiau limfmazgių grupių, be anemijos ar trombocitopenijos.
  • C grupė: yra anemija ir/ar trombocitopenija, nepriklausomai nuo limfmazgių pažeidimo.

Ligos diagnostika

Lėtinė limfoleukemija dažnai diagnozuojama atsitiktinai, atliekant įprastinius kraujo tyrimus, kurie parodo padidėjusį limfocitų kiekį. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami šie tyrimai:

• Pilnas kraujo tyrimas (CBC) – nustatomas padidėjęs limfocitų kiekis, taip pat gali būti nustatyta anemija ar trombocitopenija.
• Imunofenotipavimas – kraujo tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar padidėję limfocitai yra piktybiniai ir patvirtina LLL diagnozę.
• Kaulų čiulpų biopsija – atliekama siekiant įvertinti kaulų čiulpų būklę ir nenormalių ląstelių kiekį.
• Genetiniai tyrimai – atliekami siekiant nustatyti tam tikras genetines mutacijas, kurios gali nulemti ligos progresavimą ir padėti pasirinkti tinkamą gydymą.
• Vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami siekiant nustatyti limfmazgių, blužnies ar kepenų padidėjimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir paciento bendros sveikatos. Daugeliui pacientų ankstyvose ligos stadijose gydymas gali būti nereikalingas, o pasirenkama „stebėk ir lauk” strategija.

• Chemoterapija – dažnai naudojama, kai LLL progresuoja. Vaistai, tokie kaip bendamustinas ar fludarabinas, gali būti skiriami siekiant sunaikinti nenormalias ląsteles.
• Tikslinė terapija – nauji vaistai, tokie kaip ibrutinibas ar venetoklaksas, veikia specifinius molekulinius taikinius piktybinėse ląstelėse, sustabdydami jų augimą ir dauginimąsi.
• Imunoterapija – naudojami monokloniniai antikūnai, tokie kaip rituksimabas, siekiant suaktyvinti imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis.
• Steroidai – kai kuriais atvejais gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujo rodiklius.
• Kaulų čiulpų transplantacija – retai taikoma LLL atvejais, dažniausiai sunkių ar greitai progresuojančių formų atveju.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti LLL, jos gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir stiprinti imuninę sistemą. Svarbu, kad bet kokios liaudiškos priemonės būtų derinamos su gydytojo rekomenduojamu gydymu.

• Ežiuolės preparatai – gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką.
• Žalioji arbata – turi antioksidacinių savybių, kurios gali padėti palaikyti sveiką ląstelių funkcionavimą.
• Omega-3 riebalų rūgštys – gali padėti mažinti uždegimą ir palaikyti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
• Alyvuogių lapų ekstraktas – dėl priešuždegiminių ir antivirusinių savybių gali būti naudingas palaikant bendrą sveikatą.

Prevencija

Lėtinė limfoleukemija neturi aiškių prevencinių priemonių, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti bendrą riziką susirgti vėžiu.

• Sveika mityba – subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių, sveikų riebalų ir baltymų, gali padėti išlaikyti gerą sveikatą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas – mankšta gali stiprinti imuninę sistemą ir padėti išvengti įvairių sveikatos problemų.
• Vengti kenksmingų medžiagų – rūkymas ir cheminių medžiagų poveikis gali padidinti vėžio riziką.
• Reguliari medicininė priežiūra – ankstyva diagnozė ir ligos stebėjimas gali padėti laiku pradėti gydymą.

Šaltiniai

1. https://www.cancer.gov/types/leukemia/patient/cll-treatment-pdq#:~:text=Chronic%20lymphocytic%20leukemia%20(CLL)%20is,lymph%20nodes%20and%20feeling%20tired.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chronic-lymphocytic-leukemia/symptoms-causes/syc-20352428
3. https://www.cancer.org/cancer/types/chronic-lymphocytic-leukemia/about/what-is-cll.html