Lėtinė limfoleukemija: kas tai yra?
Lėtinė limfoleukemija (LLL) yra lėtinė baltųjų kraujo kūnelių vėžio forma, kai kaulų čiulpuose susidaro per daug nesubrendusių limfocitų (tam tikros rūšies baltieji kraujo kūneliai). Ši liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių leukemijos formų suaugusiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. LLL progresuoja lėtai, o daugelis pacientų ilgą laiką gali neturėti ryškių simptomų.
Esant lėtinei limfoleukemijai, kaulų čiulpuose ir kraujyje kaupiasi per daug nesubrendusių limfocitų, kurie trikdo normalią kraujo ląstelių gamybą. Dėl to gali sumažėti eritrocitų, trombocitų ar kitų kraujo ląstelių kiekis. Liga gali sukelti imuninės sistemos susilpnėjimą, o tai padidina infekcijų riziką.
Simptomai
Lėtinė limfoleukemija dažnai pradeda vystytis be akivaizdžių simptomų, tačiau kai kuriems pacientams vėliau gali pasireikšti šie simptomai:
- Nuovargis: dėl mažėjančio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio (anemija).
- Padidėję limfmazgiai: limfocitai kaupiasi limfmazgiuose, dėl to gali atsirasti patinimų kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje.
- Dažnos infekcijos: susilpnėjusi imuninė sistema gali padidinti infekcijų dažnumą ir sunkumą.
- Svorio kritimas: nepagrįstas svorio netekimas gali būti LLL požymis.
- Karščiavimas ir prakaitavimas naktį: ypač pažengusios ligos stadijose.
Priežastys
Lėtinė limfoleukemija dažniausiai kyla dėl genetinių mutacijų, kurios paveikia limfocitų gamybą kaulų čiulpuose. Tiksli priežastis, kodėl šios mutacijos įvyksta, nėra aiški, tačiau yra tam tikrų veiksnių, kurie gali padidinti LLL riziką:
- Amžius: vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti šia liga.
- Lytis: LLL dažniau serga vyrai nei moterys.
- Genetiniai veiksniai: šeimos nariams, kurie sirgo LLL, yra didesnė rizika.
- Chemikalų poveikis: kai kurių cheminių medžiagų, pvz., herbicidų ar pesticidų, poveikis gali padidinti LLL riziką.
Diagnozė
Lėtinė limfoleukemija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atliekant įprastinius kraujo tyrimus, nes pacientai ankstyvose stadijose dažnai neturi simptomų. Diagnozavimui naudojami šie metodai:
- Kraujo tyrimai: dažniausiai aptinkamas padidėjęs limfocitų skaičius kraujyje (limfocitozė), taip pat gali būti sumažėjęs eritrocitų ir trombocitų kiekis.
- Kaulų čiulpų biopsija: naudojama norint patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos išplitimą kaulų čiulpuose.
- Imunofenotipavimas (tėkmės citometrija): šis metodas padeda identifikuoti limfocitų tipą ir nustatyti, ar jie yra vėžiniai.
- Genetiniai tyrimai: gali būti atliekami tam tikrų genetinių mutacijų, susijusių su LLL, nustatymui.
Ligos stadijos
LLL ligos eiga vertinama pagal tai, kiek liga išplitusi ir kokį poveikį ji turi organizmui. Naudojamos dvi pagrindinės stadijavimo sistemos:
- Rai stadijų sistema: pagrįsta limfocitų kiekiu kraujyje, padidėjusių limfmazgių buvimu, splenomegalija (padidėjusia blužnimi), hepatomegalija (padidėjusiomis kepenimis), anemija ir trombocitopenija (mažu trombocitų kiekiu).
- Binet stadijų sistema: pagrįsta limfocitų kiekiu kraujyje ir limfmazgių, kepenų, blužnies bei kaulų čiulpų būkle.
Gydymas
Lėtinė limfoleukemija progresuoja lėtai, todėl ankstyvose stadijose gydymo gali neprireikti, o pacientai stebimi reguliariai. Kai kuriems pacientams liga gali būti visai nepavojinga ir nereikalauti jokio gydymo. Gydymo metodai priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir bendros paciento būklės.
- Stebėjimas be gydymo (aktyvi stebėsena): ankstyvosiose stadijose, kai simptomų nėra, gydymas dažnai nepradedamas, o paciento būklė yra reguliariai tikrinama.
- Chemoterapija: naudojama, kai liga progresuoja arba sukelia rimtus simptomus. Chemoterapija padeda sunaikinti vėžines ląsteles ir sulėtinti ligos progresavimą.
- Imunoterapija: naudojami vaistai, skatinantys imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Tai gali būti monokloniniai antikūnai, kurie prisitvirtina prie vėžinių ląstelių ir jas naikina.
- Tikslingoji terapija (angl. targeted therapy): vaistai, nukreipti į specifinius vėžinių ląstelių baltymus ar genetines mutacijas, siekiant slopinti jų augimą.
- Kamieninių ląstelių transplantacija: retas gydymo metodas, kuris gali būti taikomas jauniems pacientams arba tiems, kurių ligos eiga agresyvi ir neatsako į kitus gydymo būdus.
Prognozė
Lėtinės limfoleukemijos prognozė labai priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės ir organizmo atsako į gydymą. Daugelis pacientų gali gyventi su šia liga daugelį metų be ryškių simptomų. Tačiau agresyvesnės ligos formos gali reikalauti intensyvesnio gydymo ir turėti blogesnę prognozę.
Šaltiniai
- https://www.cancer.org/cancer/types/chronic-lymphocytic-leukemia/detection-diagnosis-staging/how-diagnosed.html
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chronic-lymphocytic-leukemia/diagnosis-treatment/drc-20352433