Niežai

Ligos aprašymas

Niežai yra odos infekcija, kurią sukelia parazitinis niežų erkė (Sarcoptes scabiei). Ši infekcija yra labai užkrečiama ir plinta tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu asmeniu arba per užterštus daiktus, tokius kaip drabužiai, patalynė ar rankšluosčiai. Erkės įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, kur jos kasa tunelius ir deda kiaušinėlius, o tai sukelia intensyvų niežėjimą ir odos bėrimus. Niežai gali paveikti bet kurią kūno dalį, bet dažniausiai atsiranda odos raukšlėse, pvz., tarp pirštų, ant riešų, alkūnių, kirkšnių ir aplink bambą.

Nors niežai gali sukelti didelį diskomfortą, jie lengvai išgydomi tinkamais vaistais. Nepaisant to, liga gali plisti labai greitai, ypač šeimos narių, bendradarbių ar bendrabučio gyventojų tarpe, todėl svarbu greitai pradėti gydymą ir dezinfekuoti užkrėstus daiktus.

Ligos priežastys

Niežus sukelia niežų erkė (Sarcoptes scabiei), kuri įsiskverbia į odą ir sukelia alerginę reakciją. Erkės gyvena ir dauginasi žmogaus odoje, o jų išmatos ir kiaušinėliai sukelia stiprų niežėjimą ir odos sudirginimą. Liga gali plisti keliais būdais:

  • Tiesioginis odos kontaktas: pagrindinis niežų plitimo būdas yra artimas, ilgalaikis odos kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu.
  • Užkrėstų daiktų naudojimas: nors retesniais atvejais, niežai gali plisti per patalynę, drabužius, rankšluosčius ar kitus asmeninius daiktus, jei jie buvo naudojami užsikrėtusio asmens.
  • Tankios gyvenimo sąlygos: niežai greičiau plinta vietose, kur žmonės glaudžiai gyvena kartu, pvz., ligoninėse, globos namuose, kalėjimuose ar bendrabučiuose.

Ligos simptomai

Pagrindinis niežų simptomas yra stiprus, nuolatinis niežėjimas, kuris paprastai stiprėja naktį. Kiti simptomai gali pasireikšti po kelių savaičių nuo užsikrėtimo ir priklauso nuo erkės buvimo vietos ir organizmo atsako.

  • Stiprus niežulys: dažniausiai atsiranda praėjus 2–6 savaitėms po užsikrėtimo. Niežulys būna intensyviausias naktį ir dažniausiai paveikia rankas, kojas, kirkšnis ir liemenį.
  • Smulkios pūslelės ir mazgeliai: ant odos gali atsirasti mažų pūslelių, kurios yra erkės kasti tuneliai, o pažeista oda gali būti sudirginta ir uždegta.
  • Odos bėrimai: bėrimai paprastai atsiranda tose vietose, kur erkės prasiskverbė į odą. Dažniausiai bėrimai matomi tarp pirštų, ant riešų, alkūnių, pažastų, aplink bambą ir kirkšnyse.
  • Erkių tuneliai: mažos, plonos, kreivos linijos ant odos paviršiaus, kurios gali būti matomos plika akimi arba specialiais prietaisais.

Simptomai dažnai būna intensyvesni naktį, nes organizmas labiau reaguoja į parazito buvimą. Niežėjimas gali būti toks stiprus, kad pacientai naktimis negali miegoti, o įdrėskimai gali sukelti antrines bakterines infekcijas.

Ligos klasifikacijos

Niežai dažniausiai klasifikuojami pagal jų sunkumą ir paveiktą plotą:

  • Klasikiniai niežai: dažniausia forma, pasireiškianti niežuliu, odos bėrimais ir erkės tuneliais. Paprastai paveikia rankas, riešus, alkūnes, kirkšnis ir kitas kūno raukšles.
  • Krustiniai niežai (Norvegijos niežai): tai labai reta ir sunki niežų forma, kuriai būdingas didelis kiekis erkių ir storas, žvynuotų pažeidimų sluoksnis. Dažniausiai pasireiškia žmonėms su silpna imunine sistema, pvz., ŽIV sergantiems pacientams.
  • Mazginiai niežai: tai niežų forma, kai oda reaguoja į parazitą su mažais, kietais mazgeliais, dažnai aplink lytinius organus ar kirkšnis.

Ligos diagnostika

Niežų diagnostika dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais, paciento skundais dėl niežėjimo ir odos bėrimo. Jei kyla abejonių, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

  • Fizinė apžiūra: gydytojas ieško specifinių odos požymių, tokių kaip erkės tuneliai, pūslelės ar mazgeliai, ir vertina simptomų lokalizaciją bei intensyvumą.
  • Mikroskopinis tyrimas: odos mėginiai gali būti imami ir tiriami mikroskopu, siekiant aptikti niežų erkes, jų kiaušinėlius ar išmatas.
  • Dermatoskopija: tai neinvazinis tyrimas, kurio metu gydytojas naudoja specialų prietaisą – dermatoskopą, leidžiantį pamatyti erkės kasti tunelius odoje.

Ligos gydymas ir vaistai

Niežai yra lengvai gydomi specialiais vaistais, tačiau svarbu, kad gydymas būtų atliekamas laiku ir apimtų ne tik pacientą, bet ir artimiausius jo kontaktus, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.

  • Permetrinas: tai dažniausiai skiriamas vietinis preparatas, naudojamas erkėms naikinti. Jis tepamas ant viso kūno nuo kaklo iki kojų ir paliekamas 8–12 valandų, po to nuplaunamas.
  • Ivermektinas: tai geriamasis antiparazitinis vaistas, naudojamas sunkesniais atvejais arba kai vietiniai preparatai neveiksmingi.
  • Benzilo benzoatas: dar vienas vietinis preparatas, naudojamas niežams gydyti, dažnai skiriamas kai kuriais atvejais.
  • Crotamitonas ir sieros tepalai: alternatyvūs vaistai, naudojami jautrioms odos vietoms arba jei kiti preparatai netinka.

Svarbu gydyti visus šeimos narius ar artimus kontaktus, net jei jie neturi simptomų, nes niežai gali būti perduodami prieš pasireiškiant simptomams. Taip pat svarbu dezinfekuoti patalynę, drabužius ir kitus daiktus, kurie buvo kontaktuose su užsikrėtusiuoju.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės niežų atveju gali padėti sumažinti niežulį ir odos sudirginimą, tačiau jos negali visiškai išgydyti infekcijos. Šios priemonės turėtų būti naudojamos kartu su medicininiais preparatais.

  • Alijošius: turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti odos sudirginimą ir niežėjimą.
  • Arbatmedžio aliejus: natūralus antiseptikas, kuris gali padėti sumažinti erkės veikimą ir užkirsti kelią antrinėms infekcijoms.
  • Sodos vonios: šiltos vonios su soda gali padėti sumažinti niežulį ir nuraminti sudirgintą odą.
  • Obuolių actas: gali būti naudojamas kaip natūralus antiseptikas, kuris padeda dezinfekuoti odą.

Prevencija

Niežai yra labai užkrečiami, todėl prevencijos priemonės yra svarbios siekiant išvengti infekcijos plitimo. Svarbu laikytis asmens higienos ir aplinkos švaros.

  • Vengti artimo kontakto su užsikrėtusiais asmenimis: svarbu vengti fizinio kontakto su žmonėmis, kurie turi niežų simptomų, arba naudoti apsaugines priemones.
  • Reguliariai plauti drabužius ir patalynę: skalbti drabužius, patalynę ir rankšluosčius karštu vandeniu ir džiovinti karštoje temperatūroje, kad būtų sunaikintos erkės.
  • Laikytis asmens higienos taisyklių: reguliariai plauti rankas ir palaikyti švarią aplinką, ypač gyvenant tankiai apgyvendintose vietose.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/scabies#:~:text=Scabies%20is%20a%20parasitic%20infestation%20caused%20by%20tiny%20mites%20that,using%20creams%20or%20oral%20medications.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/scabies/symptoms-causes/syc-20377378
  3. https://www.nhs.uk/conditions/scabies/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)