Išsėtinė sklerozė

Išsėtinės sklerozės aprašymas

Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia smegenis ir nugaros smegenis. Šiai ligai būdinga, kad imuninė sistema atakuoja mieliną – apsauginį sluoksnį, dengiantį nervines skaidulas. Dėl to susidaro uždegimo židiniai, vadinami sklerozės plokštelėmis, kurios sutrikdo nervinių impulsų perdavimą tarp smegenų ir kūno. Išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama jaunoms suaugusioms moterims, tačiau ja gali sirgti ir vyrai bei vyresnio amžiaus žmonės.

Išsėtinės sklerozės priežastys

Tikslios išsėtinės sklerozės priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl daugelio veiksnių sąveikos:

  • Genetiniai veiksniai: Tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti IS, nors pati liga nėra paveldima.
  • Aplinkos veiksniai: Vitaminas D ir saulės šviesos trūkumas, rūkymas bei tam tikros infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, gali padidinti riziką susirgti išsėtine skleroze.
  • Autoimuninis atsakas: Manoma, kad IS išsivysto dėl imuninės sistemos, kuri klaidingai atakuoja savo nervines ląsteles, autoimuninio atsako.

Išsėtinės sklerozės simptomai

Išsėtinės sklerozės simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo pažeidimų vietos bei ligos stadijos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Nuovargis, kuris gali būti labai intensyvus ir trukdyti kasdienei veiklai
  • Regos sutrikimai, tokie kaip dvejinimasis akyse, neryškus matymas arba visiškas regos praradimas vienoje akyje
  • Jautrumo sutrikimai, įskaitant dilgčiojimą, tirpimą ar deginimo pojūtį galūnėse
  • Raumenų silpnumas, spazmai ar koordinacijos sutrikimai, kurie gali sukelti sunkumų vaikštant
  • Kalbos ir rijimo sutrikimai
  • Kognityviniai sutrikimai, įskaitant atminties, dėmesio ir sprendimų priėmimo sunkumus
  • Šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės sutrikimai
  • Emociniai pokyčiai, tokie kaip depresija ar nuotaikų svyravimai

Išsėtinės sklerozės diagnostika

Išsėtinės sklerozės diagnostika yra sudėtingas procesas, kuris apima įvairius tyrimus ir klinikinius vertinimus:

  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra pagrindinis IS diagnozės metodas, leidžiantis pamatyti sklerozės plokšteles smegenyse ir nugaros smegenyse.
  • Juosmeninė punkcija: Šis tyrimas atliekamas norint ištirti smegenų skystyje esančius antikūnus, kurie gali rodyti uždegimą centrinėje nervų sistemoje.
  • Evokuoti potencialai: Tai tyrimai, kuriuose matuojama, kaip greitai nervai perduoda signalus į smegenis. Jie gali padėti nustatyti, ar yra pažeidimų nervinėse skaidulose.
  • Klinikinis neurologinis vertinimas: Gydytojas vertina simptomus, atlikdamas išsamų fizinį ir neurologinį tyrimą.

Išsėtinės sklerozės gydymas ir vaistai

Išsėtinės sklerozės gydymas yra skirtas ligos progresavimui sulėtinti, simptomams palengvinti ir ligos paūmėjimams kontroliuoti:

  • Ligos modifikuojantys vaistai (LMV): Šie vaistai padeda sulėtinti IS progresavimą ir sumažinti paūmėjimų dažnį. Dažniausiai naudojami LMV yra interferonas beta (Avonex, Rebif), glatiramerio acetatas (Copaxone), natalizumabas (Tysabri), okrelizumabas (Ocrevus) ir fingolimodas (Gilenya).
  • Kortikosteroidai: Šie vaistai, tokie kaip metilprednizolonas (Solu-Medrol), yra naudojami IS paūmėjimams gydyti ir padeda sumažinti uždegimą.
  • Simptomų valdymas: Priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami įvairūs vaistai, tokie kaip baklofenas arba tizanidinas raumenų spazmams mažinti, modafinilas nuovargiui valdyti ar antidepresantai emociniams sutrikimams gydyti.
  • Reabilitacija: Kineziterapija, ergoterapija ir logopedija gali padėti pacientams išlaikyti funkcinę nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę.

Liaudiškos priemonės išsėtinės sklerozės simptomams palengvinti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti IS, kai kurios gali padėti palengvinti simptomus:

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvų taukai gali turėti priešuždegiminį poveikį ir padėti sumažinti uždegimą.
  • Vitaminas D: Kadangi vitamino D trūkumas yra susijęs su IS, papildai gali būti naudingi.
  • Fizinė veikla: Reguliarūs lengvi pratimai gali padėti palaikyti raumenų tonusą ir lankstumą.
  • Streso valdymas: Meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą, kuris gali pabloginti IS simptomus.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/multiple-sclerosis-ms#:~:text=Multiple%20sclerosis%20(MS)%20is%20a%20chronic%20disease%20of%20the%20central,trouble%20walking%2C%20and%20tingling%20feelings.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/multiple-sclerosis/symptoms-causes/syc-20350269
  3. https://www.nhs.uk/conditions/multiple-sclerosis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)