Kiaušidžių folikulinė cista

Ligos aprašymas

Kiaušidžių folikulinė cista yra dažna gerybinė kiaušidžių cista, susiformuojanti per menstruacinį ciklą, kai normalus folikulas (skysčio pripildytas maišelis, kuriame vystosi kiaušialąstė) neišskiria kiaušialąstės ovuliacijos metu ir toliau auga, prisipildydamas skysčiu. Šios cistos dažniausiai yra nekenksmingos, nesukelia simptomų ir dažniausiai išnyksta savaime per kelis menstruacinius ciklus. Jos gali būti aptinkamos bet kokio amžiaus moterims, tačiau dažniausiai pasitaiko reprodukciniame amžiuje. Folikulinės cistos paprastai yra vienpusės, skaidrios ir skysčio pripildytos.

Ligos priežastys

Kiaušidžių folikulinės cistos dažniausiai atsiranda dėl hormoninio disbalanso menstruacinio ciklo metu, kuris sutrikdo normalų ovuliacijos procesą. Pagrindinės priežastys:

  • Hormonų pusiausvyros sutrikimas: Nereguliarus ar nepilnas folikulų brendimas dėl estrogenų ir progesterono disbalanso gali sukelti folikulų cistų susidarymą.
  • Ovuliacijos sutrikimai: Anovuliaciniai ciklai (kai kiaušidės neišskiria kiaušialąstės) gali lemti folikulų cistų susidarymą.
  • Vaistų vartojimas: Tam tikri vaistai, tokie kaip klomifenas, vartojami nevaisingumo gydymui, gali padidinti kiaušidžių cistų riziką.
  • Stresas ir gyvenimo būdo veiksniai: Emocinis ar fizinis stresas gali turėti įtakos hormonų reguliavimui ir sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus.

Ligos simptomai

Daugeliu atvejų kiaušidžių folikulinės cistos yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai per įprastinius ginekologinius tyrimus ar ultragarsinius tyrimus. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

  • Pilvo skausmas: Paprastai lengvas arba vidutinio stiprumo skausmas vienoje pilvo pusėje, kuris gali būti nuolatinis arba pulsuojantis.
  • Pilvo pūtimas ar diskomfortas: Dėl cistos spaudimo aplinkiniams audiniams.
  • Menstruacinio ciklo pokyčiai: Nereguliarūs mėnesiniai ciklai, stipresnis kraujavimas ar menstruacijų nebuvimas.
  • Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): Gali atsirasti dėl cistos spaudimo kiaušidėje ar aplinkiniuose audiniuose.
  • Skausmas fizinio aktyvumo metu: Ypač jei cista yra didesnė ar įtempta.

Ligos klasifikacijos

Kiaušidžių folikulinės cistos gali būti klasifikuojamos pagal jų dydį ir klinikinę eigą:

  • Mažos folikulinės cistos: Paprastai yra mažesnės nei 3 cm skersmens ir dažniausiai išnyksta per 1-3 menstruacinius ciklus be jokio gydymo.
  • Vidutinio dydžio cistos: Nuo 3 cm iki 5 cm skersmens, gali būti stebimos ultragarsu, tačiau dažnai išnyksta savaime.
  • Didelės cistos: Didesnės nei 5 cm skersmens. Tokios cistos gali sukelti daugiau simptomų ir gali reikalauti atidesnio stebėjimo ar gydymo, ypač jei jos yra nuolat didėjančios ar komplikuojasi.

Ligos diagnostika

Kiaušidžių folikulinės cistos diagnozuojamos remiantis klinikiniais simptomais ir įvairiais diagnostiniais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientę apie simptomus, menstruacijų ciklą ir atliks ginekologinę apžiūrą, siekiant nustatyti skausmo šaltinį ar bet kokius kiaušidžių pakitimus.
  • Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Pagrindinis metodas diagnozuoti kiaušidžių cistas. Ultragarsas padeda nustatyti cistos dydį, formą ir turinį (ar ji pripildyta skysčiu, ar kieta).
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami hormonų lygio vertinimai, taip pat CA-125 žymens tyrimas, ypač jei yra įtarimų dėl cistos piktybiškumo.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama retais atvejais, kai reikia detalesnės informacijos apie cistos struktūrą ar įtarimų dėl sudėtingų cistų ar kitų patologijų.

Ligos gydymas ir vaistai

Kiaušidžių folikulinės cistos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, cistos dydžio ir paciento sveikatos būklės. Dažniausi gydymo metodai apima:

  • Stebėjimas ir laukimo taktika: Dauguma folikulinių cistų išnyksta savaime per kelis menstruacinius ciklus. Gydytojas gali rekomenduoti stebėti cistą ir atlikti ultragarsinį tyrimą po kelių mėnesių.
  • Hormoninė terapija: Geriamieji kontraceptikai arba kiti hormoniniai vaistai gali būti skirti siekiant reguliuoti menstruacinį ciklą ir užkirsti kelią naujų cistų susidarymui.
  • Skausmo malšinimas: NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali būti skirti skausmui ir diskomfortui sumažinti.
  • Chirurginis gydymas:
    • Laparoskopinė cistos pašalinimas: Naudojama didesnėms cistoms arba tais atvejais, kai cista nesumažėja arba komplikuojasi (pvz., plyšta ar sukasi).
    • Kiaušidės pašalinimas (ooforektomija): Retais atvejais gali būti rekomenduojama pašalinti cistą kartu su kiaušide, ypač jei yra įtarimų dėl piktybinių pokyčių arba cista sukelia rimtų komplikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors kiaušidžių folikulinės cistos reikalauja medicininio įvertinimo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ar skatinti sveikimą:

  • Šiltos kompresės: Šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir raumenų įtampą.
  • Ramunėlių arbata: Žinoma dėl savo raminančių ir priešuždegiminių savybių, gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir stresą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Maistas, kuriame gausu omega-3 (pvz., žuvis, linų sėmenys), gali padėti sumažinti uždegimą organizme.
  • Mityba ir gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir streso valdymas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Prevencija

Kadangi kiaušidžių folikulinės cistos dažniausiai susijusios su hormoniniais pokyčiais menstruacinio ciklo metu, jų prevencija nėra visada įmanoma. Tačiau kai kurios priemonės gali padėti sumažinti cistų atsiradimo riziką:

  • Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai: Reguliarūs vizitai pas ginekologą gali padėti anksti nustatyti cistas ir užkirsti kelią komplikacijoms.
  • Hormoninė kontracepcija: Naudojant geriamuosius kontraceptikus, galima reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti folikulinių cistų atsiradimo riziką.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti kiaušidžių cistų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/follicle-cyst#:~:text=Follicular%20cyst-,A%20follicular%20cyst%20is%20a%20small%20fluid%2Dfilled%20sac%20that,in%20nearly%20all%20premenopausal%20women.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/ovarian-cysts/symptoms-causes/syc-20353405
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9133-ovarian-cysts

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)