Ligos aprašymas
Eutiroidinė struma, dar vadinama paprastąja ar netoksiška struma, yra būklė, kai skydliaukė padidėja, tačiau skydliaukės hormonų gamyba išlieka normali (eutiroidinė būklė). Ši liga dažniausiai atsiranda dėl skydliaukės prisitaikymo prie įvairių aplinkos ir vidinių veiksnių, tokių kaip jodo trūkumas, autoimuniniai procesai ar genetiniai faktoriai. Eutiroidinė struma gali būti difuzinė (vienodai padidėjusi skydliaukė) arba mazginė (su mazgais skydliaukės struktūroje). Dažnai eutiroidinė struma yra besimptomė, tačiau didėjant skydliaukės dydžiui gali pasireikšti spaudimo ar diskomforto jausmas kakle.
Ligos priežastys
Eutiroidinė struma gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios lemia skydliaukės padidėjimą, tačiau nesutrikdo hormonų gamybos:
- Jodo trūkumas: Dažniausia eutiroidinės strumos priežastis yra nepakankamas jodo suvartojimas, kuris yra būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Organizmas kompensuoja šį trūkumą padidindamas skydliaukės dydį, kad galėtų pagaminti daugiau hormonų.
- Genetiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra genetinis polinkis vystytis strumai, net jei jodo suvartojimas yra pakankamas.
- Autoimuniniai procesai: Lėtinės autoimuninės būklės, tokios kaip Hashimoto tiroiditas, gali sukelti skydliaukės padidėjimą net ir esant normaliam hormonų lygiui.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, brendimas ar menopauzė gali padidinti skydliaukės augimo stimuliaciją dėl hormoninių pokyčių organizme.
- Vaistai ir cheminės medžiagos: Kai kurie vaistai ir cheminės medžiagos, pvz., ličio druskos, gali sutrikdyti skydliaukės funkciją ir sukelti jos padidėjimą.
- Geležies trūkumas: Nepakankamas geležies kiekis gali pabloginti jodo pasisavinimą, o tai gali skatinti skydliaukės augimą.
Ligos simptomai
Dauguma pacientų su eutiroidine struma gali būti besimptomiai, ypač ankstyvosiose stadijose. Tačiau skydliaukei padidėjus, gali atsirasti simptomų, susijusių su mechaniniu spaudimu aplinkiniams audiniams:
- Kaklo patinimas: Matomas arba jaučiamas kaklo priekinės dalies padidėjimas, kuris gali būti simetriškas arba asimetriškas.
- Spaudimo jausmas kakle: Dėl padidėjusios skydliaukės gali atsirasti spaudimo ar diskomforto jausmas kakle, ypač dėvint drabužius su aukšta apykakle.
- Sunkumas ryjant (disfagija): Padidėjusi skydliaukė gali spausti stemplę, sukeldama sunkumą ryjant.
- Kvėpavimo pasunkėjimas: Retais atvejais labai padidėjusi skydliaukė gali spausti trachėją, sukeldama dusulį ar kvėpavimo sunkumus, ypač gulint.
- Balso pokyčiai: Skydliaukė gali spausti balso stygų nervus, sukeldama užkimimą ar balso pokyčius.
Ligos klasifikacija
Eutiroidinė struma gali būti klasifikuojama pagal skydliaukės padidėjimo tipą ir mazgų buvimą:
- Difuzinė eutiroidinė struma: Vienodai padidėjusi skydliaukė be jokių mazgų ar kitų struktūrinių pokyčių. Dažniausiai pasireiškia dėl jodo trūkumo ar hormoninių pokyčių.
- Mazginė eutiroidinė struma: Skydliaukėje atsiranda vienas arba keli mazgai. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, autoimuninius procesus ar lėtines ligas.
- Multinodulinė eutiroidinė struma: Skydliaukėje yra keli mazgai. Tai dažnai pastebima vyresnio amžiaus pacientams ir gali būti susijusi su ilgesnės trukmės jodo trūkumu ar kitais rizikos veiksniais.
Ligos diagnostika
Eutiroidinės strumos diagnozė apima klinikinius tyrimus, laboratorinius tyrimus ir vaizdo diagnostiką:
- Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus ir atliks fizinį tyrimą, kad nustatytų skydliaukės padidėjimą ar mazgų buvimą.
- Laboratoriniai tyrimai:
- Skydliaukės hormonų tyrimai (TSH, T3, T4): Nustatomas skydliaukės hormonų lygis kraujyje, siekiant patvirtinti eutiroidinę būklę.
- Antikūnų tyrimai: Autoimuninių ligų, tokių kaip Hashimoto tiroiditas, atveju gali būti atlikti antikūnų tyrimai (pvz., anti-TPO, anti-Tg).
- Skydliaukės ultragarsinis tyrimas: Pagrindinis vaizdo diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti skydliaukės dydį, struktūrą ir mazgų buvimą.
- Skydliaukės scintigrafija: Naudojama tais atvejais, kai reikia įvertinti skydliaukės funkcinę būklę ir nustatyti mazgų aktyvumą (karšti arba šalti mazgai).
- Biopsija (smulkios adatos aspiracijos biopsija): Atliekama, jei ultragarsu nustatomas įtartinas mazgas, siekiant įvertinti mazgo ląstelių struktūrą ir atmesti piktybinius pokyčius.
Ligos gydymas ir vaistai
Eutiroidinės strumos gydymas priklauso nuo jos priežasties, simptomų sunkumo ir skydliaukės dydžio. Gydymo tikslas yra sumažinti skydliaukės padidėjimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Stebėjimas: Jei struma yra maža ir nesukelia jokių simptomų, gali būti pasirinktas aktyvus stebėjimas su periodiniais tyrimais ir ultragarsiniais tyrimais, siekiant stebėti skydliaukės būklę.
- Jodo papildai: Jei struma atsirado dėl jodo trūkumo, gali būti skiriami jodo papildai, siekiant kompensuoti trūkumą ir sumažinti skydliaukės dydį.
- Levotiroksinas: Skydliaukės hormonų terapija gali būti skiriama siekiant slopinti TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) sekreciją ir sumažinti skydliaukės augimą.
- Radioaktyvusis jodas: Naudojamas retais atvejais, kai reikia sumažinti skydliaukės dydį, ypač jei pacientas negali būti operuojamas.
- Chirurginis gydymas: Skydliaukės dalies arba visos skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija) gali būti svarstomas, jei struma yra didelė, sukelia spaudimo simptomus arba yra įtartinų mazgų, kurie gali būti piktybiniai.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti
Kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palaikyti skydliaukės sveikatą ir užkirsti kelią strumos progresavimui:
- Subalansuota mityba: Dieta, turinti pakankamą kiekį jodo (pvz., jūros dumbliai, jūros gėrybės), seleno (pvz., Braziliniai riešutai), ir kitų svarbių mikroelementų, gali padėti palaikyti skydliaukės sveikatą.
- Vengti goitrogeninių maisto produktų: Kai kurie maisto produktai, pvz., kopūstai, brokoliai, soja ir žiediniai kopūstai, gali trukdyti jodo pasisavinimui ir skatinti strumos augimą. Juos reikėtų vartoti saikingai, ypač jei yra jodo trūkumo rizika.
- Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali neigiamai paveikti skydliaukės funkciją.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti bendrą sveikatą ir gali teigiamai veikti skydliaukės funkciją.
Prevencija
Eutiroidinės strumos prevencija daugiausia grindžiama rizikos veiksnių mažinimu ir sveikos skydliaukės funkcijos palaikymu:
- Pakankamas jodo vartojimas: Užtikrinkite, kad dieta turėtų pakankamą kiekį jodo, ypač gyvenant teritorijose, kur jodo trūkumas yra dažnas.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs skydliaukės funkcijos ir struktūros patikrinimai gali padėti anksti nustatyti strumą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti skydliaukės sveikatą ir sumažinti strumos riziką.
- Jodo papildų vartojimas: Gyvenant jodo trūkumo zonose, galima apsvarstyti jodo papildų vartojimą, ypač vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims.
Šaltiniai
- https://www.msdmanuals.com/professional/endocrine-and-metabolic-disorders/thyroid-disorders/simple-nontoxic-goiter#:~:text=(Euthyroid%20Goiter)&text=Simple%20nontoxic%20goiter%2C%20which%20may,hyperthyroidism%2C%20hypothyroidism%2C%20or%20inflammation.
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3441105/
- https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/12625-goiter