Krūties karcinoma in situ

Ligos aprašymas

Krūties karcinoma in situ (CIS) yra ankstyviausia krūties vėžio forma, kai nenormalios vėžinės ląstelės randamos krūties latakuose ar lobulėse, tačiau jos nėra išplitusios į aplinkinius audinius ar kitas kūno dalis. Kadangi ląstelės lieka „in situ“ (savo vietoje), jos dar nėra invazinės ir negali išplisti už pradinės vietos ribų. Yra du pagrindiniai krūties karcinomos in situ tipai: ductal carcinoma in situ (DCIS) ir lobular carcinoma in situ (LCIS). DCIS yra dažnesnė ir laikoma tiesiogine invazinio krūties vėžio pirmtaku, o LCIS dažniausiai laikomas rizikos veiksniu vėlesniam krūties vėžiui vystytis.

Ligos priežastys

Krūties karcinoma in situ atsiranda dėl nenormalių ląstelių augimo krūties audiniuose, tačiau tikslios priežastys, kodėl šis procesas prasideda, nėra visiškai aiškios. Manoma, kad daugybė veiksnių gali prisidėti prie šio nenormalaus ląstelių augimo:

  • Genetiniai pokyčiai: Mutacijos ar genetiniai pakitimai krūties ląstelėse gali sutrikdyti normalią ląstelių augimo ir mirties kontrolę, dėl ko atsiranda nenormalus ląstelių augimas.
  • Hormonų poveikis: Hormonai, ypač estrogenai ir progesteronai, gali skatinti krūties ląstelių augimą, todėl ilgalaikis hormonų poveikis gali padidinti karcinomos in situ riziką.
  • Šeimos istorija ir genetiniai faktoriai: Asmenys, turintys šeimoje krūties vėžio atvejų, ypač jei yra žinoma apie BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, turi didesnę riziką susirgti krūties karcinoma in situ.
  • Gyvenimo būdo veiksniai: Tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip dieta, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir nutukimas, gali padidinti riziką.

Ligos simptomai

Krūties karcinoma in situ dažnai neturi ryškių simptomų ir dažniausiai aptinkama per įprastines mamogramas. Kai kurie simptomai, jei jie pasireiškia, gali būti:

  • Krūties gabalėliai ar sustorėjimai: Gali būti jaučiami, tačiau dažnai būna per maži, kad būtų pastebimi savarankiškai.
  • Krūties odos pokyčiai: Retais atvejais gali pasireikšti paraudimas, lupimasis ar niežėjimas, tačiau šie simptomai dažniausiai susiję su kitomis būklėmis.
  • Spenelio išskyros: Kai kurie pacientai gali pastebėti spenelio išskyras, kurios gali būti kraujingos, tačiau tai nėra dažnas in situ karcinomos požymis.
  • Mamografiniai pokyčiai: Dažniausiai aptinkama kaip kalcifikatai ar netipiški audinių pokyčiai mamogramoje.

Ligos klasifikacijos

Krūties karcinoma in situ skirstoma į du pagrindinius tipus, remiantis ląstelių kilmės vieta ir rizika tapti invaziniu vėžiu:

  • Ductal carcinoma in situ (DCIS): Dažniausia in situ karcinomos forma. Nenormalios ląstelės randamos pieno latakuose. DCIS laikomas tiesioginiu invazinio krūties vėžio pirmtaku ir gali išsivystyti į invazinį vėžį, jei nėra tinkamai gydomas.
  • Lobular carcinoma in situ (LCIS): Nenormalios ląstelės randamos pieno lobulėse. LCIS nėra tikras vėžys, bet laikomas rizikos veiksniu abiejų krūtų vėžio vystymuisi ateityje. LCIS yra žemesnės rizikos nei DCIS ir dažniausiai nėra gydomas taip agresyviai.

Ligos diagnostika

Krūties karcinomos in situ diagnostika dažniausiai atliekama remiantis vaizdiniais tyrimais ir biopsijomis:

  • Mamografija: Pagrindinis tyrimas, naudojamas DCIS aptikimui. DCIS dažnai pasireiškia kaip mikrokalcifikatai, kurie matomi mamogramoje.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama įvertinti DCIS arba LCIS dydį ir vietą, ypač jei mamograma nepateikia aiškaus vaizdo arba jei asmuo turi didelę riziką dėl genetinių veiksnių.
  • Ultragarsas: Naudojamas kaip papildomas tyrimas kartu su mamografija, ypač jei aptinkamas gabalėlis ar tankumas.
  • Biopsija:
    • Core adatos biopsija: Atliekama siekiant patvirtinti in situ karcinomos diagnozę ir nustatyti, ar yra invazinis vėžys.
    • Ekscizinė biopsija: Kartais gali būti atliekama, kad būtų pašalintas visas įtartinas audinys ir patvirtinta diagnozė.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo krūties karcinomos in situ tipo, dydžio, vietos ir individualių pacientės pageidavimų:

  • Ductal carcinoma in situ (DCIS):
    • Chirurgija:
      • Lumpektomija (selektyvus pašalinimas): Pašalinamas tik DCIS paveiktas audinys, dažnai kartu su radioterapija, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką.
      • Mastektomija: Visos krūties pašalinimas, gali būti rekomenduojamas, jei DCIS yra didelis, išplitęs arba jei yra genetiniai veiksniai, didinantys vėžio riziką.
    • Radioterapija: Dažnai taikoma po lumpektomijos, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles ir sumažinti pasikartojimo riziką.
    • Hormonų terapija: Tamoksifenas arba aromatazės inhibitoriai gali būti rekomenduojami, jei vėžys yra hormonams jautrus, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką.
  • Lobular carcinoma in situ (LCIS):
    • Stebėjimas ir aktyvus sekimas: LCIS dažnai stebimas reguliariomis mamogramomis ar MRT, nes jis laikomas rizikos veiksniu, o ne tiesiogine vėžio forma.
    • Hormonų terapija: Gali būti rekomenduojama sumažinti vėžio riziką ateityje.
    • Profilaktinė mastektomija: Retai atliekama, tačiau gali būti svarstoma pacientams su labai didele rizika, pvz., turintiems BRCA mutaciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors krūties karcinoma in situ reikalauja medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Sveika mityba: Valgant dietą, turinčią daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti išlaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti vėžio riziką.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti sveiką svorį ir sumažinti krūties vėžio riziką.
  • Streso valdymas: Technikos, tokios kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, gali padėti valdyti stresą ir pagerinti emocinę savijautą gydymo metu.
  • Rūkymo ir alkoholio vengimas: Šių veiksnių vengimas gali sumažinti vėžio riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.

Prevencija

Nors krūties karcinomos in situ prevencija nėra visiškai įmanoma, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti jos riziką:

  • Reguliarios patikros: Mamografijos ir, esant didesnei rizikai, MRT gali padėti anksti nustatyti pokyčius krūtyse.
  • Sveikos gyvensenos palaikymas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas gali padėti sumažinti riziką.
  • Genetinės konsultacijos ir testai: Jei šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų, genetiniai testai ir konsultacijos gali padėti nustatyti individualią riziką ir imtis prevencinių priemonių.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/breast-cancer/ductal-carcinoma-in-situ#:~:text=Ductal%20carcinoma%20in%20situ%20(DCIS)%20is%20a%20condition%20that%20affects,early%20form%20of%20breast%20cancer.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dcis/symptoms-causes/syc-20371889
  3. https://www.cancer.org/cancer/types/breast-cancer/treatment/treatment-of-breast-cancer-by-stage/treatment-of-ductal-carcinoma-in-situ-dcis.html

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)