Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai

Ligos aprašymas

Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai (dar vadinami kiaušidžių cistomis ar neoplazijomis) yra augliai arba cistos, susidarančios kiaušidėse, tačiau neturinčios piktybinio (vėžinio) pobūdžio. Šie dariniai yra gana dažni ir dažniausiai nekelia rimtos grėsmės sveikatai. Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojami reprodukcinio amžiaus moterims. Dauguma šių darinių yra besimptomiai ir aptinkami atsitiktinai per profilaktinius ultragarsinius tyrimus arba ginekologines apžiūras.

Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai gali būti įvairių tipų, įskaitant funkcines cistas, dermoidines cistas, endometriozines cistas ir cistadenomas. Dauguma šių darinių savaime išnyksta per kelis mėnesius, tačiau kai kurie gali didėti ir sukelti simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ar diskomfortas.

Ligos priežastys

Nepiktybinių kiaušidžių darinių priežastys gali skirtis priklausomai nuo darinio tipo:

  • Funkcinės cistos:
    • Atsiranda kaip normali menstruacinio ciklo dalis.
    • Folikulinės cistos: Susidaro, kai folikulas nesprogsta ir neišleidžia kiaušialąstės, vietoj to prisipildydamas skysčiu.
    • Geltonkūnio cistos: Susidaro, kai geltonkūnis po ovuliacijos neišnyksta, o kaupiasi skysčiai.
  • Dermoidinės cistos (teratomos):
    • Sukurtos iš ląstelių, galinčių formuoti įvairius audinius, tokius kaip plaukai, oda ar dantys. Jos dažniausiai yra įgimtos.
  • Endometriozės cistos (endometriomos):
    • Susidaro, kai gimdos gleivinės audinys (endometriumas) auga kiaušidėse, sukelia cistų susidarymą, užpildytą krauju.
  • Cistadenomos:
    • Kiaušidžių paviršiaus epitelio augliai, kurie gali būti seroziniai arba gleivinės tipo, pripildyti skysčiu ar gleivėmis.

Ligos simptomai

Nors dauguma nepiktybinių kiaušidžių darinių yra besimptomiai, kai kurie gali sukelti simptomus, ypač jei darinys didėja arba plyšta. Simptomai gali būti:

  • Pilvo ar dubens skausmas: Skausmas gali būti pastovus arba pasikartojantis, stiprėjantis per menstruacijas.
  • Sunkumo ar spaudimo pojūtis pilvo apačioje.
  • Skausmas lytinių santykių metu (dyspareunija).
  • Menstruacijų ciklo sutrikimai: Nepastovios menstruacijos, kraujavimas tarp ciklų.
  • Skausmas šlapinantis ar šlapimo nelaikymas: Kai cista spaudžia šlapimo pūslę.
  • Padidėjęs pilvo apimtis: Ypač jei darinys yra didelis.

Ligos klasifikacijos

Nepiktybiniai kiaušidžių dariniai gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę ir struktūrą:

  • Funkcinės cistos:
    • Folikulinės cistos
    • Geltonkūnio cistos
  • Navikiniai dariniai:
    • Dermoidinės cistos (teratomos)
    • Endometriomos (endometriozės cistos)
    • Cistadenomos (serozinės, gleivinės)
  • Kiti dariniai:
    • Paraovarinės cistos: Cistos, susidarančios šalia kiaušidžių, tačiau kilusios iš kiaušintakių ar raiščių.

Ligos diagnostika

Nepiktybinių kiaušidžių darinių diagnostika dažniausiai atliekama remiantis simptomais ir vaizdiniais tyrimais. Diagnostiniai metodai apima:

  • Ginekologinė apžiūra: Gydytojas gali aptikti darinį per apčiuopą, ypač jei jis yra didesnis.
  • Ultragarsinis tyrimas: Pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti darinio dydį, formą ir pobūdį (skysčiu užpildytas ar kietas).
  • Kraujo tyrimai:
    • CA-125 žymeklis: Gali būti naudojamas siekiant įvertinti kiaušidžių darinio piktybiškumo riziką, nors jis nėra specifinis testas ir gali būti padidėjęs dėl kitų būklių, tokių kaip endometriozė.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama, kai reikia detalesnio darinio įvertinimo.
  • Laparoskopija: Minimaliai invazinė chirurginė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti ir, prireikus, pašalinti darinį.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo darinio tipo, dydžio, simptomų ir paciento amžiaus bei planų turėti vaikų. Pagrindiniai gydymo būdai apima:

  • Stebėjimas: Dauguma funkcinių cistų išnyksta savaime per kelis menstruacinius ciklus. Gydytojas gali rekomenduoti periodinį ultragarsinį stebėjimą.
  • Hormoninė terapija: Kontraceptinės tabletės gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti naujų cistų susidarymo riziką.
  • Chirurginis gydymas:
    • Laparoskopija: Naudojama mažiems dariniams pašalinti per mažus pjūvius.
    • Laparotomija: Didesniems arba sudėtingesniems dariniams pašalinti per didesnį pjūvį, ypač jei įtariamas piktybinis procesas.
  • Endometriozės gydymas: Jei darinys susijęs su endometrioze, gydymas gali apimti hormoninius preparatus arba chirurginį audinio pašalinimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės nepiktybiniams kiaušidžių dariniams nėra oficialiai patvirtintos, kai kurie moterys gali pasirinkti natūralias priemones, kurios gali padėti sumažinti simptomus:

  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar imbiero arbatos gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir uždegimą.
  • Šiltos kompresai: Šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti diskomfortą pilvo srityje.
  • Sveika mityba: Maisto produktai, turintys priešuždegiminių savybių, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys (pvz., žuvų taukai), gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.
  • Fizinė veikla: Reguliari mankšta gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą gerovę, nors reikėtų vengti pernelyg intensyvios veiklos, jei yra stiprus skausmas.

Visos liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos atsargiai ir pasitarus su gydytoju, nes jos negali pakeisti tradicinio medicininio gydymo.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/professional/gynecology-and-obstetrics/miscellaneous-gynecologic-disorders/benign-ovarian-masses
  2. https://cancer.ca/en/cancer-information/cancer-types/ovarian/what-is-ovarian-cancer/non-cancerous-tumours-and-conditions
  3. https://www.gomezroig.com/en/tumores-benignos-de-ovario/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)