Bazalioma (bazinių ląstelių karcinoma)

Ligos aprašymas

Bazalioma, dar vadinama bazinių ląstelių karcinoma (BLK), yra dažniausia odos vėžio forma, atsirandanti iš bazinių odos ląstelių, esančių odos epidermio apatiniame sluoksnyje. Bazinių ląstelių karcinoma paprastai vystosi tose kūno vietose, kurios buvo ilgą laiką veikiamos saulės spindulių, pavyzdžiui, ant veido, kaklo, rankų ar galvos. Nors tai yra lėto augimo ir retai metastazuojanti forma, ši liga gali pažeisti aplinkinius audinius ir sukelti estetinius bei funkcinius odos pažeidimus.

Bazalioma retai plinta į kitus organus ar audinius (metastazuoja), tačiau, jei ji negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, sunaikindama aplinkinius odos ir gilesnius audinius, pavyzdžiui, raumenis, nervus ar kaulus.

Ligos priežastys

Bazalioma atsiranda, kai bazinės odos ląstelės patiria DNR pažeidimus, dažniausiai dėl ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių genetinę medžiagą, dėl ko jos pradeda nenormaliai daugintis, formuodamos naviką. Nors saulės poveikis yra pagrindinis rizikos veiksnys, bazinių ląstelių karcinoma taip pat gali atsirasti dėl kitų priežasčių:

  • Ilgalaikis UV spindulių poveikis: dažnas ir ilgalaikis saulės poveikis arba soliariumų naudojimas yra pagrindinis rizikos veiksnys.
  • Šviesi oda: žmonės, turintys šviesią odą, šviesius plaukus ir mėlynas akis, yra labiau linkę į odos pažeidimus dėl UV spindulių.
  • Imunosupresija: susilpnėjusi imuninė sistema (dėl ligų ar vaistų) didina riziką susirgti bazalinių ląstelių karcinoma.
  • Amžius: vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką dėl ilgo saulės poveikio per gyvenimą.
  • Genetika: paveldėtas polinkis gali padidinti riziką susirgti bazalioma.

Ligos simptomai

Bazinių ląstelių karcinoma gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau dažniausiai pasireiškia lėtai augančiais, neskausmingais odos pažeidimais, kurie gali būti įvairios formos:

  • Blizgus mazgelis: dažniausias BLK simptomas yra maža, blizgi ir permatoma arba vaškinė dėmelė, kuri gali būti šviesiai rausva, kūno spalvos arba raudona. Mazgelio centre gali atsirasti kraujagyslių, sudarančių voratinklio formos struktūrą.
  • Negyjanti žaizda: dažnai pastebimas odos pažeidimas, kuris nuolat kraujuoja, šlapiuoja arba šašuoja ir ilgą laiką negyja.
  • Plokščias, rausvas plotas: bazalioma taip pat gali atrodyti kaip lėkštas, šiurkštus, žvynuotas odos plotas.
  • Kraujuojantis arba opėjęs odos plotas: pažengusiose stadijose pažeidimai gali kraujuoti, tapti opėję ar sudaryti žaizdas.
  • Pakilęs, kietas randas: kai kurios bazinės ląstelės gali atrodyti kaip tvirtas randas arba nelygus odos plotas.

Ligos klasifikacijos

Bazalioma gali būti skirstoma į kelias formas, priklausomai nuo išvaizdos ir augimo pobūdžio:

  • Nodulinė bazalioma: tai dažniausia forma, pasireiškianti mažu, blizgančiu mazgeliu ant odos, kuris dažnai būna perlamutrinės spalvos ir gali turėti kraujagyslių.
  • Paviršinė bazalioma: ši forma dažniausiai atsiranda ant liemens ir atrodo kaip plokščia, žvynuota dėmelė.
  • Pigmentinė bazalioma: ši forma atrodo kaip tamsus (rudai arba juodai pigmentuotas) pažeidimas, primenantis melanomą, tačiau yra retesnė.
  • Mikronodulinė bazalioma: tai agresyvesnė forma, kuriai būdingas greitesnis augimas ir gilus odos pažeidimas.
  • Morfėjinė bazalioma: atrodo kaip randas ar kietas, plokščias plotas ant odos, kuris yra blyškus ir sunkiai pastebimas, tačiau gali būti agresyvus.

Ligos diagnostika

Bazinių ląstelių karcinomos diagnozė grindžiama odos apžiūra ir, esant poreikiui, atliekama biopsija. Dermatologas gali vizualiai nustatyti odos pažeidimą, tačiau galutinė diagnozė dažnai reikalauja audinio tyrimo.

  • Fizinis tyrimas: gydytojas atlieka kruopštų odos tyrimą, atkreipdamas dėmesį į bet kokius odos pokyčius ar pažeidimus.
  • Dermatoskopija: naudojamas prietaisas, kuris leidžia detaliau apžiūrėti odos paviršių ir atpažinti būdingus bazaliomos požymius.
  • Biopsija: mažas odos gabalėlis paimamas ir tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas odos ligas.
  • Vaizdo tyrimai: jei įtariama, kad bazalioma yra pažengusi ir pažeidusi gilesnius audinius, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip MRT arba KT.

Ligos gydymas ir vaistai

Bazalioma yra gydoma chirurginiu būdu arba kitais metodais, priklausomai nuo ligos stadijos, lokalizacijos ir paciento būklės. Ankstyvose stadijose gydymas yra labai efektyvus.

  • Chirurginis pašalinimas: pagrindinis gydymo metodas, kai pažeidimas yra išpjautas su šiek tiek sveikos odos aplinkui. Tai dažniausiai naudojamas ir efektyviausias metodas.
  • Mohs chirurgija: šis metodas yra tikslus chirurginis būdas, kai bazalioma pašalinama sluoksnis po sluoksnio, kol nebelieka vėžio ląstelių. Naudojama vietose, kur reikia išsaugoti kuo daugiau sveikos odos (pvz., veidas).
  • Krioterapija: užšaldymas skystu azotu gali būti naudojamas mažesniems pažeidimams naikinti.
  • Fotodinaminė terapija (PDT): naudojami šviesos spinduliai kartu su specialia medžiaga, kad būtų sunaikintos bazinės ląstelės.
  • Radioterapija: naudojama kai kuriais atvejais, ypač jei chirurginis pašalinimas yra neįmanomas ar nepageidaujamas.
  • Kremai ir tepalai: kai kurie vaistai, pvz., imikvimodas ar 5-fluorouracilas, gali būti naudojami mažesniems arba paviršiniams pažeidimams gydyti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti bazinės ląstelės karcinomos, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti odos sveikatą ir sumažinti UV spindulių daromą žalą.

  • Žalioji arbata: turi stiprių antioksidantų, kurie gali padėti apsaugoti odą nuo UV spindulių daromos žalos.
  • Aloe vera: gali būti naudojama odos drėkinimui ir raminti odos dirginimą, tačiau ji nepakeičia medicininio gydymo.
  • Sveika mityba: subalansuota dieta, turinti daug vaisių ir daržovių, gali palaikyti bendrą odos sveikatą.

Prevencija

Bazinių ląstelių karcinomos prevencija daugiausia susijusi su apsauga nuo saulės spindulių ir reguliariais odos patikrinimais.

  • Apsauga nuo saulės: naudoti apsauginį kremą nuo saulės (ne mažiau kaip SPF 30) kiekvieną dieną, net debesuotomis dienomis.
  • Venkite ilgalaikio saulės poveikio: stenkitės nebūti saulėje per didžiausios UV spinduliuotės laikotarpius (nuo 10 iki 16 val.).
  • Apsauginiai drabužiai: dėvėkite skrybėles, apsauginius marškinėlius ir naudokite saulės akinius, kad apsaugotumėte odą nuo saulės.
  • Reguliarus odos patikrinimas: stebėkite savo odą dėl bet kokių naujų ar pasikeitusių pažeidimų ir kreipkitės į gydytoją dėl reguliarių odos tyrimų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/basal-cell-carcinoma/symptoms-causes/syc-20354187
  2. https://www.skincancer.org/skin-cancer-information/basal-cell-carcinoma/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4581-basal-cell-carcinoma

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)