Aortos vožtuvo nesandarumas

Ligos aprašymas

Aortos vožtuvo nesandarumas, dar vadinamas aortos regurgitacija, yra širdies vožtuvo sutrikimas, kai aortos vožtuvas nevisiškai užsidaro, todėl kraujas, kuris turėtų tekėti tik iš širdies į aortą, iš dalies grįžta atgal į kairįjį širdies skilvelį. Šis procesas lemia kairiojo skilvelio apkrovos padidėjimą, dėl ko gali atsirasti širdies išsiplėtimas ir sumažėti širdies funkcija.

Aortos vožtuvo nesandarumas gali vystytis lėtai per kelerius metus arba atsirasti staiga dėl ūmios būklės, pvz., traumos ar infekcijos. Ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, todėl būtina ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastys

Aortos vožtuvo nesandarumą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant degeneracinius, uždegiminius ir infekcinius procesus, taip pat įgimtus širdies vožtuvo defektus.

  • Reumatinė karštinė: Viena dažniausių vožtuvo nesandarumo priežasčių anksčiau buvo reumatinė karštinė, sukelianti vožtuvo deformacijas ir nesandarumą.
  • Degeneraciniai pokyčiai: Su amžiumi aortos vožtuvas gali patirti degeneracinius pokyčius, dėl kurių jo struktūra susilpnėja ir jis tampa nesandarus.
  • Bakterinis endokarditas: Tai infekcija, kuri pažeidžia širdies vožtuvus ir gali sukelti aortos vožtuvo nesandarumą.
  • Įgimtos anomalijos: Kai kurie žmonės gimsta su netaisyklingai suformuotu aortos vožtuvu, pvz., bikuspidiniu aortos vožtuvu, kuris turi dvi vožtuvo burės vietoj trijų. Ši anomalija gali sukelti vožtuvo nesandarumą.
  • Aortos išsiplėtimas (aneurizma): Jei aorta išsiplečia, tai gali sukelti aortos vožtuvo nesandarumą, nes vožtuvas nebegali tinkamai užsidaryti.
  • Trauma: Rimtos krūtinės traumos gali pažeisti vožtuvą ir sukelti staigų nesandarumą.
  • Marfano sindromas: Ši paveldima liga, pažeidžianti jungiamąjį audinį, gali sukelti aortos išsiplėtimą ir vožtuvo nesandarumą.

Ligos simptomai

Aortos vožtuvo nesandarumo simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir progresavimo. Lengvo nesandarumo atveju simptomai gali būti nepastebimi ilgą laiką, tačiau progresuojant ligai gali atsirasti daugiau simptomų.

  • Nuovargis: Pacientai gali jausti nuolatinį nuovargį ir silpnumą, ypač po fizinio krūvio.
  • Dusulys: Dėl širdies nepakankamumo pacientai gali patirti dusulį, kuris dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu arba gulint.
  • Krūtinės skausmas (angina): Kai kurie pacientai jaučia spaudimo ar skausmo pojūtį krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.
  • Nereguliarus širdies ritmas: Aritmijos arba širdies plakimo sutrikimai gali pasireikšti dėl širdies funkcijos sutrikimų.
  • Širdies plakimo jausmas: Pacientai gali jausti stiprų arba nereguliarų širdies plakimą (palpitacijas), ypač gulint.
  • Svaigulys arba alpimas: Dėl sumažėjusio kraujo srauto į smegenis kai kurie žmonės gali patirti galvos svaigimą ar net nualpti.
  • Širdies nepakankamumas: Progresuojant vožtuvo nesandarumui, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, kurio simptomai apima skysčių kaupimąsi organizme, pėdų ir kulkšnių patinimą, bei sunkumą kvėpuoti.

Ligos klasifikacijos

Aortos vožtuvo nesandarumas klasifikuojamas pagal jo sunkumą ir simptomų pasireiškimą. Dažniausiai naudojama klasifikacija pagrįsta klinikiniais ir echokardiografijos duomenimis, kurie leidžia įvertinti vožtuvo funkcijos sutrikimo laipsnį.

  • Lengvas nesandarumas: Simptomai yra silpni arba jų visai nėra. Vožtuvas šiek tiek praleidžia kraują, tačiau širdis kompensuoja šią būklę.
  • Vidutinio sunkumo nesandarumas: Simptomai tampa labiau pastebimi, ypač fizinio krūvio metu, o širdis pradeda plėstis dėl padidėjusios apkrovos.
  • Sunkus nesandarumas: Kraujo grįžimas į kairįjį skilvelį tampa reikšmingas, atsiranda rimtų simptomų, o širdies funkcija gali būti smarkiai sutrikusi.
  • Ūmus aortos vožtuvo nesandarumas: Tai yra staigi ir pavojinga būklė, kuri gali atsirasti dėl traumos ar infekcijos. Reikia skubios medicininės pagalbos.

Ligos diagnostika

Aortos vožtuvo nesandarumo diagnostika apima fizinę apžiūrą, kur gydytojas gali išgirsti būdingus širdies ūžesius, taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti vožtuvo funkciją ir širdies būklę.

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas, klausydamasis širdies su stetoskopu, gali išgirsti ūžesį, kuris rodo kraujo grįžimą atgal į širdį per nesandaru vožtuvą.
  • Echokardiografija: Tai pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis vizualizuoti širdies vožtuvus ir įvertinti kraujo tekėjimą. Doplerio echokardiografija parodo, kiek kraujo grįžta atgal į kairįjį skilvelį.
  • Krūtinės rentgenograma: Rentgenografija gali parodyti, ar širdis išsiplėtė dėl nesandarumo, taip pat gali padėti įvertinti, ar yra kitų plaučių ar širdies problemų.
  • Elektrokardiograma (EKG): EKG gali parodyti širdies ritmo sutrikimus ar širdies skilvelių išsiplėtimą, kuris gali būti susijęs su vožtuvo nesandarumu.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT gali būti naudojama siekiant tiksliau įvertinti širdies ir vožtuvų anatomiją bei širdies funkcijos sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Aortos vožtuvo nesandarumo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir simptomų. Gydymas gali apimti vaistus, stebėjimą ar chirurginę intervenciją.

  • Vaistai: Vaistai gali būti naudojami simptomams kontroliuoti, tačiau jie negali išspręsti vožtuvo nesandarumo. Dažniausiai skiriami vaistai:
    • Diuretikai: Padeda sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir palengvinti širdies darbą.
    • Vazodilatatoriai: Šie vaistai plečia kraujagysles, mažindami širdies apkrovą ir palengvindami kraujo tekėjimą.
    • Beta blokatoriai: Jie padeda sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir pagerinti širdies veiklą.
  • Chirurginis gydymas: Kai vožtuvo nesandarumas tampa sunkus ir sukelia rimtų simptomų ar širdies nepakankamumą, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.
    • Aortos vožtuvo keitimas: Vožtuvas gali būti pakeistas mechaniniu arba biologiniu vožtuvu.
    • Aortos vožtuvo rekonstrukcija: Kai kuriais atvejais gali būti atliekama vožtuvo rekonstrukcija, siekiant pataisyti jo funkciją, o ne jį pakeisti.
  • Stebėjimas: Lengvo ar vidutinio sunkumo nesandarumo atvejais gydytojai gali rekomenduoti reguliarius širdies patikrinimus ir stebėjimą be chirurginio gydymo, kol simptomai nepablogėja.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors aortos vožtuvo nesandarumas reikalauja medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti palaikyti širdies sveikatą ir sumažinti simptomus.

  • Širdžiai naudingi maisto produktai: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, sveikų riebalų (pvz., iš alyvuogių aliejaus), žuvies ir riešutų, gali padėti pagerinti širdies sveikatą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Omega-3 papildai gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti širdies funkciją.
  • Magnio papildai: Magnis gali padėti sumažinti kraujospūdį ir pagerinti širdies ritmą.
  • Žolelių preparatai: Kai kurios žolelės, pvz., gudobelės, tradiciškai naudojamos širdies sveikatai gerinti, tačiau prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju.
  • Reguliari fizinė veikla: Fizinė veikla gali padėti palaikyti širdies sveikatą, tačiau pacientai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl saugių pratimų.

Prevencija

Aortos vožtuvo nesandarumo prevencija apima širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūrą bei rizikos veiksnių kontrolę. Nors kai kurių priežasčių, pvz., įgimtų anomalijų, išvengti negalima, galima sumažinti riziką, susijusią su kitais veiksniais.

  • Reguliari širdies sveikatos priežiūra: Jei šeimoje yra širdies ligų ar esate padidėjusios rizikos grupėje, reguliariai tikrinkitės širdies sveikatą.
  • Reumatinės karštinės prevencija: Reumatinė karštinė, susijusi su streptokokine infekcija, gali būti išvengta laiku gydant gerklės infekcijas antibiotikais.
  • Sveika mityba ir gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą ir sumažina širdies vožtuvų ligų riziką.
  • Infekcijų prevencija: Laiku gydant bakterines infekcijas, galima sumažinti riziką susirgti bakteriniu endokarditu, kuris gali pažeisti vožtuvus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/aortic-valve-regurgitation/symptoms-causes/syc-20353129
  2. https://www.pennmedicine.org/for-patients-and-visitors/patient-information/conditions-treated-a-to-z/aortic-regurgitation
  3. https://www.heart.org/en/health-topics/heart-valve-problems-and-disease/heart-valve-problems-and-causes/problem-aortic-valve-regurgitation

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)