Paprastoji pūslelinė

Ligos aprašymas

Paprastoji pūslelinė, dar vadinama herpes simplex viruso (HSV) infekcija, yra lėtinė virusinė liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Šis virusas gali sukelti skausmingas pūsleles ir opas ant odos ir gleivinių, dažniausiai burnos arba lytinių organų srityje. Pūslelinė gali būti skirstoma į dvi pagrindines formas:

  • HSV-1: Paprastai sukelia burnos arba veido pūslelinę, dažniausiai vadinamą “šalčiu” arba “lūpų pūslele”.
  • HSV-2: Paprastai sukelia lytinių organų pūslelinę, tačiau abu viruso tipai gali sukelti infekciją abiejose srityse.

HSV yra labai užkrečiamas ir gali plisti tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, per bučinį, lytinius santykius arba dalijantis daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai ar indai. Nors pūslelinės infekcija dažniausiai praeina savaime, virusas lieka organizme ir gali atsinaujinti, sukelti naujus protrūkius, ypač esant streso, silpnumo ar kitų sveikatos sutrikimų laikotarpiais.

Ligos priežastys

Paprastoji pūslelinė atsiranda dėl herpes simplex viruso (HSV) infekcijos. Yra dvi pagrindinės HSV formos:

  • HSV-1: Dažniausiai perduodamas per burnos kontaktą, pavyzdžiui, bučiuojantis arba per seiles. Taip pat gali būti perduodamas dalijantis indais, lūpų dažais ar dantų šepetėliais. HSV-1 dažniausiai sukelia burnos arba veido pūslelinę.
  • HSV-2: Paprastai perduodamas per lytinį kontaktą ir yra pagrindinė lytinių organų pūslelinės priežastis.

Virusas patenka į organizmą per odos arba gleivinių mikroįtrūkimus ir pasiekia nervų sistemą, kur jis lieka latentinės būklės. Esant tam tikriems veiksniams, tokiems kaip stresas, karščiavimas, saulės poveikis, hormoniniai pokyčiai ar imuninės sistemos silpnumas, virusas gali vėl aktyvuotis ir sukelti simptomus.

Ligos simptomai

Pūslelinės simptomai gali skirtis priklausomai nuo viruso tipo ir infekcijos vietos, tačiau dažniausiai apima:

  • Pūslelės: Mažos, skysčiu užpildytos pūslelės, kurios atsiranda ant odos arba gleivinių, dažniausiai aplink burną arba lytinių organų srityje. Pūslelės gali būti skausmingos ir niežtinčios.
  • Opos: Pūslelės dažnai plyšta, palikdamos atviras, skausmingas opas, kurios vėliau susidaro plutele.
  • Niežulys ir deginimas: Dažnai jaučiamas niežulys arba deginimas infekcijos vietoje prieš atsirandant pūslelėms.
  • Patinimas ir paraudimas: Infekcijos vieta gali būti paraudusi ir patinusi.
  • Bendrieji simptomai: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir raumenų skausmai, ypač per pirmąjį infekcijos protrūkį.
  • Limfmazgių patinimas: Gali būti padidėję limfmazgiai infekcijos vietoje, ypač jei tai yra pirmasis protrūkis.

Ligos klasifikacijos

Pūslelinė gali būti klasifikuojama pagal infekcijos vietą ir viruso tipą:

  • Burnos pūslelinė (oralinis herpesas):
    • Sukelia HSV-1, tačiau gali būti ir HSV-2.
    • Dažniausiai pasireiškia pūslelėmis aplink lūpas, burnos ertmę arba veidą.
  • Lytinių organų pūslelinė (genitalinis herpesas):
    • Dažniausiai sukelia HSV-2, tačiau gali būti ir HSV-1.
    • Pasižymi pūslelėmis ir opomis ant lytinių organų, šlaunų, sėdmenų arba išangės srityje.
  • Naujagimių pūslelinė:
    • Sunkus infekcijos tipas, kuris gali pasireikšti naujagimiams, jei motina yra užsikrėtusi HSV ir perduoda virusą kūdikiui gimdymo metu.
  • Akių pūslelinė (herpes keratitas):
    • HSV gali sukelti infekciją akyse, sukeliančią akių paraudimą, skausmą, regėjimo pablogėjimą ir kartais net aklumą, jei negydoma.

Ligos diagnostika

Paprastosios pūslelinės diagnozė paprastai atliekama remiantis klinikiniais požymiais, tačiau gali būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai:

  • Klinikinis įvertinimas: Gydytojas gali diagnozuoti pūslelinę remdamasis pūslelių ir opų išvaizda bei paciento istorija.
  • Viruso kultūra: Pūslelių skysčio mėginys gali būti siunčiamas į laboratoriją viruso kultūros tyrimui, siekiant patvirtinti HSV buvimą.
  • Polimerazės grandininė reakcija (PGR): PGR tyrimas gali aptikti HSV DNR iš pūslelių skysčio arba opų mėginio ir yra labai jautrus diagnostikos metodas.
  • Antikūnų tyrimai: Kraujo tyrimai gali nustatyti antikūnų prieš HSV buvimą, nurodant, ar asmuo buvo užsikrėtęs virusu anksčiau.

Ligos gydymas ir vaistai

Nors nėra vaisto, kuris galėtų visiškai išgydyti pūslelinę, gydymas gali padėti sumažinti simptomus, sutrumpinti protrūkių trukmę ir sumažinti viruso perdavimo riziką:

  • Antivirusiniai vaistai:
    • Acikloviras, valacikloviras, famcikloviras: Šie vaistai gali būti skiriami tiek tablečių, tiek kremų pavidalu. Jie veiksmingiausi, kai pradedami vartoti ankstyvoje infekcijos stadijoje.
  • Skausmo malšintuvai: Paracetamolis arba ibuprofenas gali padėti sumažinti skausmą ir karščiavimą.
  • Kremai ir tepalai: Tepalai su anestetikais arba antivirusiniais komponentais gali būti naudojami siekiant palengvinti vietinius simptomus.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: Svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, kad būtų sumažintas protrūkių dažnis ir sunkumas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo:

  • L-lizinas: Šis aminorūgštis, vartojama papildų pavidalu, gali padėti sumažinti protrūkių dažnį ir sunkumą.
  • Šalčio kompresai: Šalti kompresai ant pūslelių gali sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Arbatmedžio aliejus: Naudojamas kaip natūralus antiseptikas, arbatmedžio aliejus gali padėti sumažinti uždegimą ir pagreitinti gijimą.
  • Alyvuogių lapų ekstraktas: Manoma, kad jis turi antivirusinių savybių, kurios gali padėti kovoti su HSV.
  • Vitaminai C ir E: Antioksidantai, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir paspartinti gijimą.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)