Folatų stokos anemija

Ligos aprašymas

Folatų stokos anemija yra anemijos rūšis, kuri atsiranda dėl nepakankamo folio rūgšties (vitamino B9) kiekio organizme. Folio rūgštis yra svarbus vitaminas, būtinas DNR sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Trūkstant folatų, organizmas nesugeba pagaminti pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, dėl ko sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje. Ši būklė gali sukelti nuovargį, silpnumą ir kitus anemijos simptomus.

Ligos priežastys

Folatų stokos anemija gali atsirasti dėl kelių priežasčių:

  • Nepakankamas folatų suvartojimas: Dieta, kurioje mažai folio rūgšties turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, žalių lapinių daržovių, citrusinių vaisių ir ankštinių augalų, gali lemti šios anemijos formos atsiradimą.
  • Padidėjęs folatų poreikis: Tam tikros situacijos, tokios kaip nėštumas, žindymas, greitas augimas (pvz., paauglystėje) ar tam tikros ligos (pvz., vėžys), gali padidinti organizmo poreikį folatams.
  • Malabsorbcija: Ligoms, kurios trukdo folatų įsisavinimui iš maisto, pavyzdžiui, celiakija ar Krono liga, gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo.
  • Alkoholis: Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali trukdyti folatų absorbcijai ir metabolizmui.
  • Vaistai: Kai kurie vaistai, tokie kaip metotreksatas, fenitoinas ir trimetoprimas, gali sumažinti folatų absorbciją arba jų aktyvumą organizme.

Ligos simptomai

Folatų stokos anemijos simptomai yra panašūs į kitų rūšių anemijos simptomus ir gali apimti:

  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio organizmas gauna mažiau deguonies, todėl jaučiamas nuolatinis nuovargis.
  • Dusulys: Dažniausiai pasireiškia atliekant fizinę veiklą.
  • Galvos svaigimas ir galvos skausmas: Dėl sumažėjusio deguonies tiekimo į smegenis.
  • Palei odą: Oda gali būti blyški dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.
  • Širdies plakimo padažnėjimas: Širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą kraujyje.
  • Mėlynės ir kraujavimo polinkis: Dėl trombocitų kiekio sumažėjimo.
  • Aptirpimas ar dilgčiojimas galūnėse: Folatų trūkumas gali paveikti nervų funkciją.

Ligos klasifikacijos

Folatų stokos anemija yra megaloblastinės anemijos rūšis, kuriai būdingas didelių, nenormaliai išsivysčiusių raudonųjų kraujo kūnelių (megaloblastų) buvimas kraujyje. Kiti klasifikavimo kriterijai apima anemijos sunkumą ir jos priežastį:

  • Lengva anemija: Šiek tiek sumažėjęs hemoglobino kiekis, dažniausiai besimptomė.
  • Vidutinė anemija: Pastebimi simptomai, tokie kaip nuovargis, silpnumas ir dusulys.
  • Sunki anemija: Dėl rimtų simptomų gali prireikti medicininės intervencijos ir gydymo.

Ligos diagnostika

Folatų stokos anemijos diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Kraujo tyrimai: Pilnas kraujo tyrimas gali parodyti mažą hemoglobino ir hematokrito kiekį, taip pat padidėjusius raudonųjų kraujo kūnelių dydžius (MCV). Folatų lygio matavimas serume gali patvirtinti folatų trūkumą.
  • Homocisteino ir metilmalono rūgšties tyrimai: Padidėję šių medžiagų lygiai gali rodyti vitamino B12 arba folatų trūkumą.
  • Kaulų čiulpų tyrimas: Retai atliekamas siekiant įvertinti kaulų čiulpų būklę ir pašalinti kitas galimas anemijos priežastis.

Ligos gydymas ir vaistai

Folatų stokos anemijos gydymas paprastai apima:

  • Folatų papildai: Geriamieji folio rūgšties papildai dažniausiai naudojami trūkumui koreguoti. Sunkesniais atvejais gali būti skiriama injekcijų forma.
  • Dieta: Pacientams patariama valgyti daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų, tokių kaip žalios lapinės daržovės, citrusiniai vaisiai, pupelės ir spirituotos grūdų produktai.
  • Kitos priežasties gydymas: Jei anemiją sukelia kita sveikatos būklė ar vaistas, gali prireikti gydyti tą būklę arba pakeisti vaistus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai pakeisti medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti palaikyti organizmo sveikatą:

  • Folio rūgšties turtinga mityba: Vartokite daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų, tokių kaip špinatai, brokoliai, avokadai, apelsinai, pupelės ir spirituotos grūdų produktai.
  • Apribokite alkoholio vartojimą: Alkoholis gali trukdyti folatų absorbcijai ir metabolizmui.
  • Sveika gyvensena: Subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti vitaminų trūkumo ir palaikyti bendrą sveikatą.

Prevencija

Folatų stokos anemijos prevencijos priemonės apima:

  • Sveika ir subalansuota mityba: Vartoti pakankamai folio rūgšties turinčių maisto produktų ir vengti dietų, kuriose trūksta šio svarbaus vitamino.
  • Papildai nėštumo metu: Nėščios moterys turi vartoti folio rūgšties papildus, kad išvengtų folatų trūkumo ir sumažintų kūdikių apsigimimų riziką.
  • Reguliari medicininė priežiūra: Ypač svarbu žmonėms su sveikatos būklėmis, kurios gali sukelti folatų trūkumą, pavyzdžiui, celiakija ar Krono liga.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/folate-deficiency-anemia#:~:text=Folate%2Ddeficiency%20anemia%20is%20the,all%20parts%20of%20your%20body.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24196-folate-deficiency-anemia
  3. https://medlineplus.gov/ency/article/000551.htm

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)