Aplastinė anemija

Ligos aprašymas

Aplastinė anemija yra reta kraujo liga, kuriai būdinga kaulų čiulpų nesugebėjimas gaminti pakankamai kraujo ląstelių, įskaitant raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius bei trombocitus. Ši būklė sukelia mažą visų kraujo ląstelių skaičių (pancitopeniją), dėl kurios organizme atsiranda įvairių sveikatos problemų, tokių kaip anemija, infekcijos rizika ir kraujavimo sutrikimai.

Ligos priežastys

  • Idiopatinė aplastinė anemija: daugeliu atvejų tikroji ligos priežastis lieka nežinoma.
  • Autoimuninės reakcijos: organizmo imuninė sistema gali klaidingai atakuoti savo pačių kaulų čiulpus, trikdydama kraujo ląstelių gamybą.
  • Toksinių medžiagų poveikis: cheminės medžiagos, tokios kaip benzenas, arba kai kurie vaistai gali pažeisti kaulų čiulpus.
  • Radiacijos ir chemoterapijos gydymas: šie gydymo būdai, skirti vėžio gydymui, gali pakenkti kaulų čiulpų gebėjimui gaminti kraujo ląsteles.
  • Infekcijos: kai kurios virusinės infekcijos, pvz., hepatitas, Epstein-Barr virusas (EBV), gali sukelti aplastinę anemiją.
  • Genetiniai veiksniai: kai kurios paveldimos ligos, pvz., Fanconi anemija, gali padidinti aplastinės anemijos riziką.

Ligos simptomai

  • Silpnumas ir nuovargis
  • Blyškumas
  • Dažnos arba ilgai trunkančios infekcijos
  • Kraujavimas ar kraujosruvos, kurios atsiranda lengvai arba be aiškios priežasties
  • Dusulys
  • Galvos skausmai
  • Svaigulys arba galvos sukimasis
  • Karščiavimas

Ligos klasifikacijos

Aplastinė anemija gali būti klasifikuojama pagal jos sunkumo laipsnį:

  • Lengva aplastinė anemija: lengvas kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas.
  • Vidutinio sunkumo aplastinė anemija: reikšmingesnis kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas, tačiau ne taip pavojingas kaip sunki forma.
  • Sunkioji aplastinė anemija: labai mažas kraujo ląstelių skaičius, dėl kurio pacientas yra labai pažeidžiamas infekcijoms ir kraujavimui.
  • Labai sunki aplastinė anemija: itin mažas kraujo ląstelių skaičius, pavojingas gyvybei.

Ligos diagnostika

  • Kraujo tyrimai: atliekami bendri kraujo tyrimai, siekiant nustatyti kraujo ląstelių skaičių ir būklę.
  • Kaulų čiulpų biopsija: tai procedūra, kurios metu imama kaulų čiulpų mėginys ir tiriama, ar yra kaulų čiulpų funkcijos sutrikimų ar kitų anomalijų.
  • Imunologiniai tyrimai: atliekami tyrimai, siekiant įvertinti autoimuninių sutrikimų buvimą.
  • Genetiniai tyrimai: siekiant išsiaiškinti, ar aplastinė anemija yra susijusi su paveldimomis ligomis.

Ligos gydymas ir vaistai

  • Imunomoduliatoriai: imunosupresantai, tokie kaip antitimocitinis globulinas (ATG) ir ciklosporinas, gali padėti sumažinti imuninės sistemos ataką prieš kaulų čiulpus.
  • Kaulų čiulpų transplantacija: tai vienas iš efektyviausių gydymo būdų, ypač jauniems pacientams, kuriems galima rasti tinkamą donorą.
  • Augimo faktoriai: medikamentai, kurie skatina kraujo ląstelių gamybą kaulų čiulpuose.
  • Kraujo perpylimai: gali būti reikalingi pacientams, turintiems labai mažą kraujo ląstelių skaičių, siekiant palaikyti tinkamą kraujo kūnelių lygį.
  • Antibiotikai ir priešgrybeliniai vaistai: skiriami siekiant apsaugoti pacientą nuo infekcijų dėl sumažėjusio leukocitų skaičiaus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

  • Žolelių arbatos: ramunėlių, dilgėlių ar ženšenio arbatos gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą sveikatą.
  • Geležies turintys maisto produktai: špinatai, raudona mėsa ir ankštiniai augalai gali padėti padidinti geležies kiekį organizme, kuris reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
  • Vitamino C papildai: gali padėti pagerinti geležies įsisavinimą iš maisto.
  • Imunitetą stiprinantys priedai: tokių kaip ežiuolė ar astragalus papildai gali būti naudingi imunitetui stiprinti.

Prevencija

  • Vengti toksinių medžiagų: reikia vengti cheminių medžiagų, tokių kaip benzenas, ir būti atsargiems dirbant su chemikalais.
  • Apsauga nuo infekcijų: svarbu laikytis higienos, skiepytis ir vengti kontakto su infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: reguliarūs medicininiai patikrinimai gali padėti anksčiau nustatyti ligą ir pradėti gydymą.
  • Saugotis radiacijos: riboti nereikalingą radiacijos poveikį, ypač gydymo metu.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: sveika mityba, fizinis aktyvumas ir tinkamas poilsis padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/aplastic-anemia/symptoms-causes/syc-20355015
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16747-aplastic-anemia
  3. https://www.nhlbi.nih.gov/health/anemia/aplastic-anemia

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)