Žarnos nepraeinamumas

Ligos aprašymas

Žarnos nepraeinamumas (obstrukcija) – tai būklė, kai dalis plonosios arba storosios žarnos užsikemša ir blokuoja žarnyno turinio judėjimą. Nepraeinamumas gali būti dalinis arba visiškas, ir jis sukelia rimtų virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip maisto, skysčių ir dujų kaupimąsi viršutinėje žarnos dalyje. Tai pavojinga būklė, kuri gali sukelti žarnyno audinių pažeidimus, nekrozę arba perforaciją, jei nebus tinkamai gydoma.

Žarnos nepraeinamumas gali atsirasti dėl mechaninių kliūčių, tokių kaip navikai, randai ar svetimkūniai, arba dėl žarnos motorikos sutrikimų (dinaminio nepraeinamumo), kai žarnos raumenys nustoja judėti.

Ligos priežastis

Žarnos nepraeinamumą gali sukelti įvairūs mechaniniai ir funkciniai veiksniai. Dažniausios priežastys:

  • Adhezijos (randai): Randai, susidarę po pilvo operacijų, gali sukelti žarnyno susiaurėjimą ar lenkimą, kuris trukdo maisto ir skysčių judėjimui.
  • Žarnų išvaržos: Išvaržos gali sukelti žarnos dalies įstrigimą, kuris gali užblokuoti žarnos turinį.
  • Navikai: Augliai, kurie auga žarnyne arba išorėje, gali suspausti žarnyną ir sukelti obstrukciją.
  • Sukimasis aplink savo ašį (volvulus): Žarnynas gali pasisukti aplink savo ašį, o tai užblokuoja kraujotaką ir virškinamojo turinio judėjimą.
  • Žarnų invaginacija: Tai būklė, kai viena žarnos dalis įsiskverbia į kitą dalį, sukeldama užsikimšimą, dažniausiai pasitaikanti vaikams.
  • Svetimkūniai ar išmatų akmenys: Gali blokuoti žarnyną, dažniausiai storosios žarnos srityje.
  • Paralyžinis nepraeinamumas (paralyžinis ileusas): Funkcinis sutrikimas, kai žarnos raumenys nustoja judėti dėl įvairių priežasčių, pvz., po operacijos, infekcijos, tam tikrų vaistų ar nervų sistemos pažeidimo.

Ligos simptomai

Žarnos nepraeinamumo simptomai gali skirtis priklausomai nuo kliūties vietos ir sunkumo, tačiau dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

  • Pilvo skausmas: Stiprus, spazminis skausmas, kuris dažnai pasireiškia bangomis. Skausmo intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo obstrukcijos tipo.
  • Vidurių užkietėjimas: Negalėjimas pasišalinti išmatoms ar dujoms yra svarbus žarnos nepraeinamumo požymis.
  • Vėmimas: Dažnai vemiama po valgymo, o vėmimas gali būti su tulžimi arba net su išmatų kvapu (vemiant dėl plonosios žarnos nepraeinamumo).
  • Pilvo pūtimas: Pilvas gali būti išsipūtęs ir jautrus dėl dujų ir skysčių susikaupimo.
  • Nesugebėjimas praeiti dujoms: Tai rodo visišką obstrukciją, ypač storosios žarnos nepraeinamumo atveju.
  • Dehidratacijos požymiai: Gali atsirasti burnos sausumas, nuovargis, greitas pulsas dėl ilgalaikio vėmimo ir skysčių netekimo.

Ligos klasifikacija

Žarnos nepraeinamumas skirstomas į kelias kategorijas pagal kilmę:

  1. Mechaninis nepraeinamumas: Tai tiesioginė kliūtis žarnos liumene arba išorinė kliūtis, kuri susiaurina ar užblokuoja žarnyną.
    • Plonosios žarnos nepraeinamumas: Dažniausiai sukelia adhezijos, išvaržos ar invaginacijos.
    • Storosios žarnos nepraeinamumas: Daugiausia susijęs su navikais, volvulusu ar išmatų akmenimis.
  2. Funkcinis nepraeinamumas (paralyžinis ileusas): Žarnyno motorikos sutrikimas, kai žarnynas negali judinti turinio, tačiau nėra jokios fizinės kliūties.
    • Pooperacinis ileusas: Dažniausias priežastis yra operacijos metu pažeistos žarnyno nervų ar raumenų funkcijos.
  3. Dalinis ir visiškas nepraeinamumas:
    • Dalinis nepraeinamumas: Kai maža dalis turinio vis dar praeina per žarnyną.
    • Visiškas nepraeinamumas: Kai visiškai užblokuotas žarnos turinys, dėl to visiškai negalima praeiti nei maistui, nei dujoms.

Ligos diagnostika

Žarnos nepraeinamumas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir vaizdiniais tyrimais:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas gali pastebėti pilvo išsipūtimą, švelnumą ir, klausydamas stetoskopu, išgirsti nebūdingus garsus ar jų trūkumą.
  • Rentgeno nuotrauka: Rentgenograma gali parodyti oro ir skysčių sankaupas žarnyne, kurie yra būdingi obstrukcijai.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT yra tikslesnis tyrimas, leidžiantis aiškiau nustatyti nepraeinamumo vietą ir priežastį.
  • Ultragarsas: Dažniau naudojamas vaikų žarnos invaginacijai diagnozuoti.
  • Kraujo tyrimai: Gali parodyti dehidratacijos požymius, uždegimo rodiklius ar elektrolitų disbalansą.

Ligos gydymas ir vaistai

Žarnos nepraeinamumo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, tipo ir priežasties. Gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis:

  • Skysčių ir elektrolitų atstatymas: Pirmas žingsnis gydant yra paciento hidratacija ir elektrolitų balanso atstatymas intraveninių skysčių pagalba.
  • Nosiariesinis vamzdelis: Kartais gali būti naudojamas nosiariesinis vamzdelis (nasogastrinis vamzdelis), kuris padeda sumažinti žarnyno slėgį ir palengvinti simptomus, pvz., vėmimą ir pilvo pūtimą.
  • Chirurginis gydymas: Jei yra visiškas mechaninis nepraeinamumas, chirurginė intervencija gali būti būtina pašalinti obstrukcijos priežastį (pvz., adhezijas, navikus ar išvaržas).
  • Vaistai: Jei žarnos nepraeinamumas yra funkcinis (paralyžinis ileusas), gali būti naudojami vaistai, kurie stimuliuoja žarnyno judrumą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Žarnos nepraeinamumas yra rimta būklė, kuriai reikia skubios medicininės pagalbos. Liaudiškos priemonės nėra tinkamos šios ligos gydymui, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveiką virškinimo sistemą:

  • Imbieras: Imbieras gali padėti mažinti pykinimą ir pilvo pūtimą, tačiau tai nėra tinkama gydymo priemonė obstrukcijos atveju.
  • Mėtų arbata: Mėtų arbata gali sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą, tačiau esant žarnos nepraeinamumui, būtina kreiptis į gydytoją.

Prevencija

Nors ne visada galima užkirsti kelią žarnos nepraeinamumui, kai kurios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Subalansuota mityba: Mityba, turinti daug skaidulų, gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti storosios žarnos nepraeinamumą.
  • Vengti persivalgymo: Valgant mažas ir dažnas porcijas, galima išvengti žarnyno perkrovos.
  • Pooperacinė priežiūra: Jei pacientas buvo operuotas pilvo srityje, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų išvengta pooperacinių komplikacijų, tokių kaip adhezijos.
  • Reguliari sveikatos patikra: Ankstyva navikų ir kitų žarnyno ligų diagnostika gali padėti išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip obstrukcija.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/understanding-an-intestinal-obstruction#:~:text=An%20intestinal%20obstruction%20means%20that,rest%20to%20feces%20(stool).
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/intestinal-obstruction/symptoms-causes/syc-20351460
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/bowel-obstruction

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)