IgA nefropatija

Ligos aprašymas

IgA nefropatija, dar vadinama Bergerio liga, yra lėtinė inkstų liga, kuriai būdingas imunoglobulino A (IgA) kaupimasis inkstų glomeruluose (mažuose inkstų filtravimo vienetuose). Tai sukelia uždegimą ir gali ilgainiui pažeisti inkstų funkciją. IgA nefropatija yra dažniausia pirminė glomerulonefrito forma ir gali sukelti įvairaus sunkumo inkstų pažeidimus – nuo lengvų simptomų iki inkstų nepakankamumo. Ši liga dažniausiai vystosi lėtai ir ilgainiui gali sukelti inkstų funkcijos blogėjimą, todėl pacientams būtina nuolatinė priežiūra.

Ligos priežastys

Tiksli IgA nefropatijos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad tai yra imuninės sistemos sutrikimas, kai organizmas pradeda gaminti nenormalius IgA antikūnus, kurie kaupiasi inkstuose ir sukelia uždegimą.

  • Imuninės sistemos sutrikimai: Nenormalus imunoglobulino A gaminimas, kuris kaupiasi inkstuose ir sukelia uždegimą.
  • Genetiniai veiksniai: Manoma, kad genetiniai veiksniai gali vaidinti svarbų vaidmenį, nes liga dažniau pasitaiko tam tikrose šeimose ir etninėse grupėse.
  • Infekcijos: Tam tikros infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų ar virškinimo trakto, gali būti susijusios su IgA nefropatijos atsiradimu.
  • Autoimuninės ligos: Kai kuriais atvejais IgA nefropatija yra susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip vilkligė ar celiakija.

Ligos simptomai

IgA nefropatija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau daugeliu atvejų liga vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nepasireikšti jokių požymių. Simptomai dažnai priklauso nuo ligos progresavimo ir inkstų pažeidimo sunkumo.

  • Kraujas šlapime (hematurija): Dažniausias ir ryškiausias IgA nefropatijos simptomas. Šlapimas gali būti rausvas ar rudas dėl kraujo buvimo.
  • Baltymai šlapime (proteinurija): Nedidelis baltymų kiekis šlapime yra dažnas IgA nefropatijos požymis ir gali būti pirmasis inkstų pažeidimo ženklas.
  • Aukštas kraujospūdis: Ilgainiui IgA nefropatija gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, kuris papildomai pažeidžia inkstus.
  • Patinimas (edema): Patinimas gali pasireikšti veide, rankose, kojose ar pilve dėl skysčių kaupimosi organizme, kai inkstai nesugeba tinkamai pašalinti perteklinio skysčio.
  • Nuovargis: Kai inkstai nesugeba tinkamai išvalyti kraujo nuo atliekų, gali atsirasti bendras nuovargis ir silpnumas.

Ligos klasifikacija

IgA nefropatija klasifikuojama pagal ligos progresavimą, simptomų sunkumą ir inkstų pažeidimo laipsnį.

  • Lengva IgA nefropatija: Liga pasireiškia minimaliais simptomais, pvz., nedideliu kraujo kiekiu šlapime, be reikšmingo inkstų funkcijos sutrikimo.
  • Vidutinė IgA nefropatija: Simptomai apima kraujavimą su šlapimu ir baltymų netekimą šlapime. Gali atsirasti lengvas inkstų funkcijos sutrikimas.
  • Sunkioji IgA nefropatija: Liga sukelia rimtus inkstų funkcijos sutrikimus, baltymų praradimą šlapime ir gali pereiti į lėtinį inkstų nepakankamumą.

Ligos diagnostika

IgA nefropatijos diagnozė remiasi klinikine apžiūra, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais tyrimais, kurie leidžia įvertinti inkstų būklę ir aptikti IgA sankaupas inkstuose.

  • Šlapimo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti kraujo ir baltymų kiekį šlapime. Hematurija ir proteinurija yra svarbūs IgA nefropatijos požymiai.
  • Kraujo tyrimai: Tyrimai padeda įvertinti inkstų funkciją, ypač kreatinino ir azoto šlapalo kiekį kraujyje. Taip pat galima nustatyti nenormalų imunoglobulino A kiekį.
  • Inkstų biopsija: Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis patvirtinti IgA nefropatijos diagnozę. Biopsijos metu paimamas nedidelis inksto audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu, siekiant aptikti IgA antikūnų sankaupas.
  • Ultragarsas: Naudojamas inkstų struktūros įvertinimui ir galimam inkstų dydžio pokyčių nustatymui.

Ligos gydymas ir vaistai

IgA nefropatijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir inkstų pažeidimo laipsnio. Gydymo tikslas yra kontroliuoti simptomus, sumažinti inkstų pažeidimo progresavimą ir užkirsti kelią inkstų nepakankamumui.

  • Kraujospūdžio kontrolė: Angiotenzino konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB) yra dažniausiai naudojami vaistai kraujospūdžiui kontroliuoti ir proteinurijai mažinti.
  • Kortikosteroidai ir imunosupresantai: Esant sunkiems simptomams ar progresuojančiai ligai, gali būti skiriami kortikosteroidai arba kiti imunosupresantai, siekiant sumažinti imuninės sistemos reakciją ir uždegimą inkstuose.
  • Diuretikai: Naudojami patinimui mažinti, padedant organizmui atsikratyti perteklinio skysčio.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Kai kurie tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali turėti teigiamą poveikį, mažindamos uždegimą ir lėtindamos ligos progresavimą.
  • Inkstų transplantacija ar dializė: Kai IgA nefropatija progresuoja iki inkstų nepakankamumo, gali prireikti dializės arba inkstų transplantacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti inkstų sveikatą ir palengvinti simptomus.

  • Žolelių arbatos: Petražolių ar šlapimą varančių žolelių arbatos gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir palengvinti patinimą.
  • Ciberžolė: Šis prieskonis turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti uždegimą organizme, įskaitant inkstus.
  • Magnio papildai: Magnis gali padėti reguliuoti kraujospūdį, kuris yra svarbus aspektas inkstų sveikatai palaikyti.

Vis dėlto prieš vartojant bet kokias liaudiškas priemones svarbu pasitarti su gydytoju, kad jos nesukeltų nepageidaujamų poveikių ir nesutrikdytų pagrindinio gydymo.

Prevencija

Nors IgA nefropatija yra liga, kurią tiesiogiai užkirsti sunku, tam tikri gyvenimo būdo ir sveikatos priežiūros veiksmai gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir palaikyti sveiką inkstų funkciją.

  • Sveika mityba: Sumažėjęs druskos ir baltymų kiekis maiste gali padėti sumažinti kraujospūdį ir sumažinti inkstų apkrovą.
  • Kraujospūdžio kontrolė: Aukšto kraujospūdžio valdymas yra vienas iš svarbiausių būdų užkirsti kelią tolesniam inkstų pažeidimui.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Jei šeimoje yra buvę IgA nefropatijos atvejų, svarbu reguliariai tikrintis inkstų funkciją.
  • Vengti nereikalingų vaistų: Kai kurie vaistai, ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), gali dar labiau pažeisti inkstus, todėl svarbu juos vartoti tik pagal gydytojo nurodymus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/iga-nephropathy/symptoms-causes/syc-20352268
  2. https://www.niddk.nih.gov/health-information/kidney-disease/iga-nephropathy
  3. https://www.kidney.org/kidney-topics/iga-nephropathy

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)