Hidradenitas

Ligos aprašymas

Hidradenitas, dar vadinamas hidradenitis suppurativa, yra lėtinė odos liga, kurią apibūdina uždegiminiai procesai prakaito liaukose, dažniausiai pasireiškiantys pažastyse, kirkšnyse, tarpvietėje ir kitose odos srityse, kuriose gausu prakaito liaukų. Liga prasideda nuo mažų, skausmingų mazgelių, kurie dažnai gali pūliuoti, sukelti skausmą ir formuoti fistules – poodinius tunelius. Hidradenitas yra lėtinis ir gali progresuoti, sukeldamas rimtų odos pažeidimų ir randėjimą. Nors liga nėra infekcinė, jos simptomai gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti kasdienį gyvenimą.

Ligos priežastis

Tiksli hidradenito priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ji kyla dėl plauko folikulo užsikimšimo, kuris sukelia vietinį uždegimą prakaito liaukose. Pagrindiniai veiksniai, kurie prisideda prie hidradenito atsiradimo, yra šie:

  • Genetiniai veiksniai: Yra įrodymų, kad genetika gali turėti reikšmės, nes hidradenitas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose yra šios ligos atvejų.
  • Imuninės sistemos sutrikimai: Manoma, kad imuninės sistemos disbalansas gali sukelti uždegimines reakcijas prakaito liaukose.
  • Hormoniniai veiksniai: Liga dažniausiai pasireiškia po brendimo, o hormoniniai pokyčiai gali skatinti uždegiminius procesus odoje.
  • Rūkymas ir nutukimas: Šie veiksniai padidina riziką susirgti hidradenitu, nes jie gali skatinti uždegimą ir prakaito liaukų užsikimšimą.
  • Aukšta temperatūra ir drėgmė: Prakaitavimas ir šiluma gali pabloginti simptomus, nes sukelia prakaito liaukų perteklių ir skatina uždegimą.

Ligos simptomai

Hidradenito simptomai gali skirtis pagal ligos stadiją ir sunkumą. Dažniausiai liga pasireiškia šiais simptomais:

  • Mazgeliai po oda: Maži, skausmingi mazgai ar pūslelės, kurios gali būti paraudusios ir skausmingos. Jie dažniausiai atsiranda pažastyse, kirkšnyse ar kitose odos raukšlėse.
  • Pūliniai: Mazgai gali supūliuoti ir išskirti pūlingą skystį, kuris turi nemalonų kvapą.
  • Fistulės: Po oda gali formuotis poodiniai tuneliai, jungiantys mazgus tarpusavyje, o tai gali sukelti nuolatinį pūlių ištekėjimą.
  • Randai: Liga progresuojant, paveiktos odos sritys gali randėti ir likti storos, kietos odos vietos.
  • Uždegimas ir patinimas: Uždegiminės zonos gali tapti skausmingos, šiltos ir patinusios.

Ligos klasifikacija

Hidradenitas klasifikuojamas pagal Hurley stadijų sistemą, kuri įvertina ligos sunkumą ir paveiktų odos sričių pažeidimo laipsnį:

  • 1 stadija: Atsiranda pavieniai, nedideli uždegiminiai mazgai be pūlingų išskyrų ar fistulių. Dažniausiai šie mazgeliai yra atskiri, be jungčių tarp jų.
  • 2 stadija: Atsiranda daugybiniai mazgai ir pūliniai, kurie kartais jungiasi per poodinius tunelius (fistules). Gali atsirasti randėjimas.
  • 3 stadija: Liga yra plačiai išplitusi su daugybiniais fistulėmis susijusiais mazgais ir pūliniais. Oda gali tapti labai pažeista, su plačiais randais.

Ligos diagnostika

Hidradenito diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų hidradenito diagnozę, tačiau dažniausiai naudojami šie metodai:

  • Klinikinis įvertinimas: Gydytojas vizualiai apžiūri odą ir nustato mazgų, pūlinių ar fistulių buvimą. Svarbu įvertinti jų lokalizaciją ir pasikartojimo dažnumą.
  • Anamnezė: Gydytojas klausia apie paciento ligos istoriją, įskaitant simptomų pradžią, jų intensyvumą, pasikartojimo pobūdį ir šeimos istoriją.
  • Laboratoriniai tyrimai: Retais atvejais atliekami kraujo tyrimai, siekiant atmesti infekcijas ar kitas panašias ligas.
  • Mikrobiologiniai tyrimai: Pūlių mėginiai gali būti siunčiami į laboratoriją, norint nustatyti bakterijų buvimą ir įvertinti, ar reikia antibakterinio gydymo.

Ligos gydymas ir vaistai

Hidradenito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali būti sudėtingas, nes liga yra lėtinė ir dažnai linkusi atsinaujinti. Gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą, sumažinti skausmą ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams.

  • Antibiotikai: Daugeliu atvejų skiriami antibiotikai, siekiant sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią bakterinių infekcijų vystymuisi.
  • Kortikosteroidai: Kortikosteroidai gali būti naudojami uždegimui slopinti, ypač sunkių paūmėjimų metu. Jie gali būti skiriami vietiškai arba per burną.
  • Biologinė terapija: Kai kuriais atvejais naudojami TNF-alfa inhibitoriai (pvz., adalimumabas), kurie slopina imuninės sistemos reakcijas ir sumažina uždegimą.
  • Chirurginis gydymas: Sunkiais atvejais, kai susiformuoja fistulės ar randai, gali prireikti chirurginio mazgų ar paveiktų odos sričių pašalinimo. Chirurgija taip pat naudojama nuolatinėms fistulėms gydyti.
  • Lazerinė terapija: Kai kuriais atvejais naudojama lazerio terapija, kad būtų pašalintos pažeistos plaukų folikulai ir sumažintas uždegimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Be tradicinio gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti odos sveikatą.

  • Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos gali padėti sumažinti skausmą ir pūlinių spaudimą.
  • Ciberžolė: Ciberžolė turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti odos uždegimą. Ciberžolė gali būti vartojama kaip papildas arba naudojama vietiškai.
  • Alavijas (Aloe Vera): Alavijo gelis gali būti tepamas ant pažeistų vietų, siekiant sumažinti uždegimą ir sudirginimą.
  • Cinko papildai: Cinkas gali padėti pagerinti odos sveikatą ir sumažinti uždegiminių mazgų atsiradimo riziką.

Prevencija

Hidradenito prevencija yra sudėtinga, nes liga dažnai yra genetinio ir hormoninio pobūdžio, tačiau kai kurios priemonės gali padėti sumažinti ligos paūmėjimų riziką:

  • Rūkymo atsisakymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, todėl rūkymo nutraukimas gali sumažinti simptomų atsiradimo ir paūmėjimo riziką.
  • Sveika mityba: Sveika ir subalansuota mityba gali padėti kontroliuoti uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatos būklę.
  • Odos higiena: Reguliarus plovimas ir tinkama odos priežiūra gali padėti išvengti prakaito liaukų užsikimšimo.
  • Vengti trinties ir spaudimo: Svarbu vengti drabužių ar veiklų, kurios gali dirginti ar trinti paveiktas odos sritis.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hidradenitis-suppurativa/symptoms-causes/syc-20352306
  2. https://www.nhs.uk/conditions/hidradenitis-suppurativa/
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK534867/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)