Peritonitas

Ligos aprašymas

Peritonitas yra rimtas, gyvybei pavojingas uždegiminis procesas, kuris paveikia pilvaplėvę – ploną audinio sluoksnį, kuris dengia pilvo ertmės vidų ir daugumą joje esančių organų. Peritonitas gali atsirasti staiga (ūminis peritonitas) arba išsivystyti lėčiau per tam tikrą laiką (lėtinis peritonitas). Ši būklė dažniausiai sukelia stiprų pilvo skausmą, jautrumą ir pilvo sienelės įtempimą, ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Peritonitas gali būti pirminis, kai infekcija atsiranda tiesiogiai pilvaplėvėje, arba antrinis, kai infekcija plinta iš kito pilvo ertmės organo, pavyzdžiui, dėl apendicito, perforuotos opos ar žarnų perforacijos. Taip pat egzistuoja tretinis peritonitas, kuris dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis ar po chirurginių intervencijų.

Ligos priežastys

Peritonitas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, kurios paprastai susijusios su pilvo ertmės infekcija ar traumomis:

  • Bakterinė infekcija: Dažniausiai sukelia antrinį peritonitą. Infekcija gali plisti iš:
    • Apendicito: Kai apendiksas tampa uždegimas ir plyšta, bakterijos plinta į pilvaplėvę.
    • Perforuotos opos: Kai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa prasiskverbia per sienelę.
    • Divertikulito: Kai divertikulai storosios žarnos sienelėje tampa uždegiminiai ir plyšta.
    • Cholecistito: Tulžies pūslės uždegimas gali sukelti tulžies nutekėjimą į pilvo ertmę.
  • Pilvo traumos: Dėl avarijų, smūgių ar durtinių žaizdų, kurios pažeidžia pilvaplėvę ir sukelia uždegimą.
  • Hemoragija: Kai kraujas patenka į pilvo ertmę, pavyzdžiui, po traumos ar operacijos.
  • Chemijos medžiagų patekimas: Pavyzdžiui, tulžies, skrandžio rūgščių, kasos fermentų, kurie gali ištekėti į pilvo ertmę dėl organų perforacijos.
  • Pirminis (spontaninis) bakterinis peritonitas (SBP): Dažnai pasireiškia pacientams su kepenų ciroze ir ascitu, kai bakterijos užkrečia skystį pilvo ertmėje be akivaizdaus pirminio infekcijos šaltinio.
  • Dializė: Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė dėl inkstų nepakankamumo, peritonitas gali išsivystyti dėl infekcijos, atsirandančios per dializės kateterį.

Ligos simptomai

Peritonito simptomai gali būti labai įvairūs ir dažniausiai priklauso nuo infekcijos priežasties bei sunkumo:

  • Stiprus pilvo skausmas: Dažniausiai lokalizuotas, tačiau gali plisti po visą pilvą. Skausmas dažniausiai sustiprėja judant arba liečiant pilvą.
  • Pilvo sienos įtempimas: Pilvo raumenys tampa standūs ir įsitempę (vadinama „lentyniniu pilvu“), ypač bandant apčiuopti pilvą.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažni simptomai, susiję su virškinimo trakto uždegimu.
  • Karščiavimas: Dažnai pasireiškia kartu su bendru silpnumu ir prakaitavimu.
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas: Priklauso nuo peritonito priežasties.
  • Apgaulinga peristaltika: Gali būti sumažėjusi arba visai nutrūkusi.
  • Šokas: Dėl sunkaus peritonito gali išsivystyti septinis šokas, kuris pasižymi kraujospūdžio sumažėjimu, greitu širdies plakimu, sumišimu ir sąmonės netekimu.

Ligos klasifikacijos

Peritonitas klasifikuojamas pagal priežastis ir klinikinę eigą:

  • Pirminis peritonitas:
    • Dažniausiai sukeliamas bakterinės infekcijos, kilusios tiesiai iš kraujotakos ar limfos.
    • Paprastai randamas pacientams su ascitu dėl kepenų cirozės.
  • Antrinis peritonitas:
    • Dažniausiai pasireiškia dėl infekcijos, plintančios iš perforuotų pilvo organų.
    • Dažniausios priežastys: apendicitas, perforuota opa, divertikulitas, cholecistitas.
  • Tretinis peritonitas:
    • Pasireiškia po pirminio ar antrinio peritonito, dažnai pacientams, sergantiems sunkia ligomis ar po chirurginių intervencijų.
    • Jis gali būti lėtinis ir sunkiai gydomas dėl atsparių mikroorganizmų.

Ligos diagnostika

Peritonito diagnostika reikalauja skubios medicininės apžiūros ir kelių tyrimų:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina pilvo jautrumą, įtempimą ir skausmą, kurie yra būdingi peritonito požymiai.
  • Kraujo tyrimai:
    • Baltųjų kraujo kūnelių skaičius (leukocitozė): Padidėjęs leukocitų skaičius rodo infekciją ar uždegimą.
    • C-reaktyvus baltymas (CRB): Padidėjęs CRB lygis gali rodyti uždegimą.
  • Pilvo ertmės vaizdo tyrimai:
    • Pilvo rentgenograma: Gali parodyti laisvą orą pilvo ertmėje, kuris yra perforacijos požymis.
    • Ultragarsinis tyrimas: Naudojamas siekiant įvertinti skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje ar organų būklę.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Dažniausiai naudojama siekiant nustatyti infekcijos šaltinį, perforaciją ar abscesus.
  • Paracentezė: Jei yra ascitas, gali būti atliekama paracentezė – skysčio iš pilvo ertmės paėmimas ir analizė, siekiant nustatyti infekcijos priežastį.
  • Laparoskopija: Minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama diagnozei patvirtinti ir galimam chirurginiam gydymui.

Ligos gydymas ir vaistai

Peritonitas yra skubi medicininė būklė, reikalaujanti greito ir agresyvaus gydymo, dažnai ligoninėje:

  • Antibiotikų terapija: Pagrindinis peritonito gydymo būdas yra plataus spektro antibiotikai, kurie padeda kovoti su infekcija. Antibiotikai dažniausiai skiriami intraveniniu būdu.
  • Chirurginis gydymas: Jei peritonitą sukelia perforacija ar abscesas, dažnai reikalinga skubi chirurginė intervencija, siekiant pašalinti infekcijos šaltinį (pvz., apendikso pašalinimas, perforuotos žarnos rezekcija).
  • Intraveninė skysčių terapija: Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimas yra būtinas siekiant išvengti dehidratacijos ir palaikyti kraujospūdį.
  • Drenažas: Jei pilvo ertmėje yra daug infekcinio skysčio, gali būti atliekamas chirurginis arba intervencinis drenažas.
  • Priešuždegiminiai vaistai: Gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti, tačiau jie negali pakeisti antibiotikų terapijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo peritonito atveju, nes tai yra sunki ir gyvybei pavojinga būklė. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti atsigauti po gydymo:

  • Poilsis ir tinkama mityba: Po gydymo svarbu laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, kad organizmas greičiau atsigautų. Rekomenduojama vartoti lengvai virškinamus maisto produktus, turinčius daug baltymų ir vitaminų.
  • Imuniteto stiprinimas: Vartoti papildus, tokius kaip vitaminas C, cinkas ir probiotikai, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)