Sėklidės užsisukimas

Ligos aprašymas

Sėklidės užsisukimas (dar vadinamas sėklidės sukimu arba torsija) yra ūmi urologinė būklė, kai sėklidė apsisuka aplink spermatozoidinį laidą, kuris tiekia kraują į sėklidę. Tai sukelia staigų ir stiprų kraujo tėkmės nutraukimą, dėl kurio sėklidės audinys gali pradėti mirti, jei laiku nebus suteikta medicininė pagalba. Sėklidės užsisukimas yra skubi medicininė situacija, kuri reikalauja neatidėliotinos operacijos.

Ligos priežastys

Sėklidės užsisukimo priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai tai atsitinka dėl šių veiksnių:

  • Anatominiai ypatumai: Kai kurie vyrai turi anatominę ypatybę, vadinamą “varpelio rankovės deformacija”, kai sėklidės nėra tinkamai pritvirtintos prie kapšelio sienelės. Tai padidina sėklidės sukimąsi.
  • Staigus judesys arba trauma: Staigūs judesiai, ypač sportuojant, arba tiesioginis smūgis į kapšelį gali sukelti sėklidės sukimąsi.
  • Sėklidės augimas: Dažnai pasireiškia paaugliams dėl staigaus sėklidžių augimo brendimo metu.
  • Šalčio poveikis: Kartais šaltas oras gali sukelti kapšelio raumenų spazmą, kuris gali lemti sėklidės užsisukimą.
  • Šeiminė anamnezė: Yra tam tikra genetinė predispozicija, kuri gali padidinti riziką.

Ligos simptomai

Sėklidės užsisukimo simptomai dažniausiai atsiranda staiga ir yra labai ryškūs:

  • Stiprus skausmas: Staiga atsiradęs stiprus skausmas vienoje sėklidėje ar kapšelyje, kuris gali plisti į pilvo apačią arba kirkšnį.
  • Patinimas ir paraudimas: Greitas kapšelio patinimas ir paraudimas, dažniausiai vienoje pusėje.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai pasireiškia dėl intensyvaus skausmo.
  • Nenormalus sėklidės padėtis: Sėklidė gali atrodyti aukščiau nei įprastai, gali būti pakrypusi neįprastu kampu.
  • Kapšelio jautrumas: Dėl skausmo kapšelis gali būti labai jautrus prisilietimui.

Ligos klasifikacijos

Sėklidės užsisukimas nėra oficialiai klasifikuojamas į tipus, tačiau jis gali būti apibūdinamas pagal sukimosi laipsnį ir trukmę:

  • Dalinis užsisukimas: Sėklidė apsisuka tik dalinai, todėl kraujo tėkmė yra iš dalies sumažinta. Tai gali sukelti mažiau ryškius simptomus, bet vis tiek reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.
  • Pilnas užsisukimas: Sėklidė visiškai apsisuka aplink spermatozoidinį laidą, visiškai užblokuodama kraujo tėkmę. Tai sukelia labai stiprius simptomus ir didelę audinio nekrozės (audinių žūties) riziką.

Ligos diagnostika

Sėklidės užsisukimo diagnostika apima kelis žingsnius:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas skausmo vietą, kapšelio patinimą ir sėklidės padėtį.
  • Ultragarso tyrimas su Doplerio funkcija: Dažniausiai naudojamas tyrimas, kuris padeda nustatyti kraujo tėkmės sutrikimus į sėklidę ir patvirtinti užsisukimo diagnozę.
  • Kraujo tyrimai: Nors dažniausiai nenaudojami tiesioginei diagnozei, jie gali padėti įvertinti bendrą sveikatos būklę ir uždegimo lygį.

Ligos gydymas ir vaistai

Sėklidės užsisukimo gydymas yra skubus ir dažniausiai chirurginis:

  • Skubi chirurgija: Dažniausiai atliekama chirurginė de-torsija (užsisukusios sėklidės atsukimas) ir sėklidės fiksacija (orchiopeksija), siekiant užkirsti kelią tolesniam sukimui. Ši operacija turi būti atliekama per 4-6 valandas nuo simptomų pradžios, kad būtų išvengta sėklidės audinio žūties.
  • Rankinis atsukimas: Retais atvejais gydytojas gali bandyti rankinį sėklidės atsukimą kaip laikiną priemonę prieš operaciją, tačiau tai nėra nuolatinis sprendimas.
  • Sėklidės pašalinimas (orchiektomija): Jei sėklidė yra nekrozuota dėl ilgo kraujo tėkmės sutrikimo, gali prireikti ją pašalinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Sėklidės užsisukimas yra kritinė būklė, kuri reikalauja skubios medicininės intervencijos. Liaudiškos priemonės nėra veiksmingos šios būklės gydymui ir gali būti pavojingos, nes gali uždelsti būtiną gydymą. Esant įtarimui dėl sėklidės užsisukimo, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią sėklidės užsisukimui, galima imtis tam tikrų priemonių, kad sumažintumėte riziką:

  • Būkite atsargūs sportuodami: Apsaugokite kapšelį sportuojant, ypač užsiimant kontakto sporto šakomis.
  • Pasirūpinkite savimi po traumos: Jei patyrėte kapšelio traumą, stebėkite simptomus ir kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda skausmas ar patinimas.
  • Pažinkite savo kūną: Reguliariai tikrinkite savo sėklides ir kapšelį dėl neįprastų pokyčių ar skausmo, kad greitai pastebėtumėte galimus problemos požymius.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/testicular-torsion/symptoms-causes/syc-20378270
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15382-testicular-torsion
  3. https://kidshealth.org/en/teens/torsion.html

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)