Skarlatina

Ligos aprašymas

Skarlatina yra infekcinė liga, kurią sukelia A grupės beta-hemoliziniai streptokokai (Streptococcus pyogenes), gaminantys eritrogeninį toksiną. Šis toksinas sukelia tipišką skarlatinos bėrimą ir kitus ligos simptomus. Skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 5 iki 15 metų, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Liga plinta oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus arba tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio asmens seilėmis. Nors skarlatina buvo labai pavojinga prieš antibiotikų atsiradimą, šiandien ji dažniausiai yra lengvai gydoma, tačiau netinkamai gydoma gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos priežastys

Skarlatiną sukelia A grupės beta-hemoliziniai streptokokai, kurie yra labai užkrečiami ir gali plisti keliais būdais:

  • Oro lašeliniu būdu: per kosulį ar čiaudulį užkrėstos bakterijos gali patekti į aplinką ir būti įkvėptos sveiko asmens.
  • Tiesioginis kontaktas: su užkrėsto asmens seilėmis, pavyzdžiui, per bendrus stalo įrankius, gėrimus arba bučiuojantis.
  • Netiesioginis kontaktas: su užkrėstais daiktais, tokiais kaip žaislai, rankšluosčiai ar kiti daiktai, kurie liečiasi su seilėmis ar nosies išskyromis.

Ligos simptomai

Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia per 2–5 dienas po užsikrėtimo ir gali apimti:

  • Karščiavimas: dažniausiai staigus ir aukštas, kartais lydimas šaltkrėtis.
  • Gerklės skausmas: dažnai intensyvus, lydimas tonzilių paraudimo ir patinimo, kartais su pūliniais.
  • Bėrimas: dažniausiai pasireiškia praėjus 1–2 dienoms nuo ligos pradžios, prasideda ant kaklo ir krūtinės, po to plinta į kitas kūno dalis. Bėrimas yra smulkus, raudonas ir primena švitrinį popierių. Jis dažniausiai būna labiau pastebimas raukšlėse, pvz., alkūnėse, pažastyse ir kirkšnyse (Pastia linijos).
  • Raudonas veidas su išblyškusiomis sritimis aplink burną: dažnai vadinama „avietine“ arba „braškine“ liežuviu dėl jo paraudimo ir patinimo su baltomis apnašomis.
  • Liežuvio pokyčiai: iš pradžių baltas apnašas, po to liežuvis tampa ryškiai raudonas su išsiplėtusiomis skonio pumpurėliais („braškinis liežuvis“).
  • Galvos skausmas: dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais.
  • Pilvo skausmas ir pykinimas: gali atsirasti kartu su karščiavimu ir bendru negalavimu.
  • Lūpų ir burnos gleivinės paraudimas: dažnai ryškus, ypač ankstyvose stadijose.

Ligos klasifikacijos

Skarlatina gali būti klasifikuojama pagal simptomų sunkumą ir eigą:

  • Tipinė skarlatina: pasireiškia visais būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, gerklės skausmas, bėrimas ir liežuvio pokyčiai.
  • Netipinė skarlatina: simptomai gali būti švelnesni, o bėrimas nebūtinai ryškus arba visiškai nebūna. Dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi arba kurie buvo iš dalies apsaugoti ankstesniais streptokokų infekcijomis.
  • Sunkios formos: gali būti susijusios su komplikacijomis, tokiomis kaip reumatinė karštinė ar glomerulonefritas, dėl nepakankamo arba netinkamo gydymo.

Ligos diagnostika

Skarlatinos diagnostika dažniausiai apima klinikinių simptomų įvertinimą ir laboratorinius tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus, bėrimo pobūdį, gerklės būklę ir kitus būdingus požymius, tokius kaip „braškinis liežuvis“.
  • Greitas streptokoko antigeno testas (RST): greitas testas, leidžiantis nustatyti A grupės beta-hemolizinį streptokoką gerklėje. Atsakymas gaunamas per kelias minutes.
  • Gerklės pasėlis: atliekamas, jei greitas antigeno testas neigiamas, tačiau simptomai rodo streptokokinę infekciją. Pasėlis leidžia nustatyti bakterijų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams, tačiau atsakymas gali užtrukti 24–48 valandas.
  • Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį leukocitų skaičių, ypač neutrofilų, kaip uždegimo požymį.

Ligos gydymas ir vaistai

Skarlatinos gydymas yra skirtas infekcijos išnaikinimui, simptomų mažinimui ir komplikacijų prevencijai:

  • Antibiotikai:
    • Penicilinas arba amoksicilinas: pirmos eilės antibiotikai, naudojami skarlatinos gydymui. Jie veiksmingi prieš A grupės streptokoką ir padeda sumažinti simptomų trukmę bei užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip reumatinė karštinė.
    • Alternatyvūs antibiotikai: pacientams, alergiškiems penicilinui, gali būti skiriamas eritromicinas, azitromicinas arba klaritromicinas.
  • Simptominis gydymas:
    • Karščiavimą mažinantys ir skausmą malšinantys vaistai: tokie kaip acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas, gali būti naudojami karščiavimui ir gerklės skausmui mažinti.
    • Gargaliavimas druskos tirpalu: gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir uždegimą.
    • Hidratacija: svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos dėl karščiavimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors skarlatina dažnai reikalauja antibiotikų terapijos, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą:

  • Ramunėlių arbata: žinoma dėl savo raminančių ir priešuždegiminių savybių, gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir pagerinti bendrą savijautą.
  • Medus ir citrina: šių ingredientų mišinys šiltame vandenyje gali padėti sušvelninti gerklės skausmą ir drėkinti gleivinę.
  • Česnakas: turintis natūralių antibakterinių savybių, gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė, tačiau jo veiksmingumas gydant skarlatiną nėra moksliniais tyrimais patvirtintas.
  • Švelnios mitybos laikymasis: vartojant minkštus, lengvai virškinamus maisto produktus, galima sumažinti diskomfortą gerklėje.

Prevencija

Skarlatinos prevencija apima keletą svarbių higienos ir bendruomenės sveikatos priemonių:

  • Rankų higiena: reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kosulio, čiaudulio ar kontakto su užkrėstais asmenimis.
  • Vengti kontakto su sergančiaisiais: stenkitės laikytis atokiau nuo žmonių, kurie serga skarlatina ar turi streptokokinę gerklės infekciją.
  • Tinkamai uždengti burną ir nosį: čiaudint ar kosint naudokite vienkartines nosines ar alkūnės linkį, kad būtų sumažinta bakterijų plitimo rizika.
  • Švietimas: mokyklos ir vaikų priežiūros įstaigos turėtų informuoti tėvus ir vaikus apie skarlatinos simptomus ir prevencines priemones, kad būtų galima greitai nustatyti ir valdyti protrūkius.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/scarlet-fever/symptoms-causes/syc-20377406
  2. https://www.nhs.uk/conditions/scarlet-fever/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23108-scarlet-fever

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)