Galvos svaigimas (vertigo)

Ligos aprašymas

Galvos svaigimas (vertigo) yra būklė, kuri pasireiškia kaip klaidingas aplinkos arba savo kūno judėjimo pojūtis. Žmonės, kenčiantys nuo vertigo, dažnai jaučia, kad jų aplinka sukasi, sūpuojasi ar juda, nors realiai joks judėjimas nevyksta. Šis sutrikimas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, o jo intensyvumas gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki stipraus pusiausvyros sutrikimo, kuris trukdo kasdienei veiklai.

Ligos priežastis

Galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

  • Vidinės ausies sutrikimai: Dažniausia vertigo priežastis yra vidinės ausies problemos, tokios kaip gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV), Meniere liga, vestibuliarinis neuritas ar labirintitas.
  • Centrinės nervų sistemos sutrikimai: Kai kurios neurologinės būklės, pavyzdžiui, migrena, insultas, smegenų navikai ar išsėtinė sklerozė, taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
  • Kraujotakos problemos: Sumažėjęs kraujo tekėjimas į smegenis dėl žemo kraujospūdžio ar širdies ir kraujagyslių ligų gali sukelti galvos svaigimą.
  • Vaistų šalutinis poveikis: Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie veikia vidinę ausį ar centrinę nervų sistemą, gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
  • Kitos priežastys: Galvos trauma, dehidratacija, nerimas ar panikos priepuoliai taip pat gali prisidėti prie vertigo atsiradimo.

Ligos simptomai

Galvos svaigimo simptomai gali apimti:

  • Sukimosi ar sukimasis pojūtis (rotacinis vertigo)
  • Pusiausvyros praradimas arba nestabilumas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Prakaitavimas
  • Klausos sutrikimai, tokie kaip spengimas ausyse ar klausos praradimas (ypač esant Meniere ligai)
  • Nenormalūs akių judesiai (nistagmas)

Ligos klasifikacija

Galvos svaigimas gali būti klasifikuojamas pagal jo kilmę:

  • Periferinis vertigo: Sukeltas vidinės ausies problemų, tokių kaip BPPV, Meniere liga, vestibuliarinis neuritas ar labirintitas.
  • Centrinis vertigo: Sukeltas centrinės nervų sistemos sutrikimų, tokių kaip migrena, insultas ar smegenų navikai.

Ligos diagnostika

Vertigo diagnostika apima išsamų paciento simptomų vertinimą ir įvairius medicininius tyrimus:

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas vertina simptomus, atliekant specialius testus, tokius kaip Dix-Hallpike manevras, skirtas BPPV nustatyti.
  • Vaizdiniai tyrimai: MRT ar KT gali būti naudojami, siekiant išaiškinti centrinės nervų sistemos sutrikimus.
  • Klausos tyrimai: Audiometrija gali būti atliekama, siekiant nustatyti klausos praradimą ar kitus klausos sutrikimus, susijusius su vertigo.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami, siekiant atmesti infekcijas ar metabolinius sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Vertigo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

  • BPPV gydymas: Epley manevras yra efektyvus metodas, padedantis sugrąžinti vidinės ausies kristalus į vietą, taip sumažinant simptomus.
  • Vaistai nuo pykinimo: Meclizine (Antivert) arba dimenhydrinate (Dramamine) gali būti skiriami siekiant sumažinti galvos svaigimo ir pykinimo simptomus.
  • Vestibuliarinės reabilitacijos terapija (VRT): Fizioterapija, skirta pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti galvos svaigimo simptomus.
  • Diuretikai: Hydrochlorothiazide gali būti skiriamas pacientams, sergantiems Meniere liga, siekiant sumažinti skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje.
  • Kortikosteroidai: Prednizonas gali būti naudojamas gydant vestibuliarinį neuritą, siekiant sumažinti uždegimą.
  • Vaistai nuo migrenos: Jei vertigo susijęs su migrena, gali būti skiriami migrenai gydyti skirti vaistai, tokie kaip sumatriptanas arba profilaktiniai vaistai, tokie kaip propranololis.

Daugeliu atvejų vaistai padeda sumažinti simptomus, tačiau ne visada išgydo pagrindinę problemą. Kai kurios vertigo priežastys, pavyzdžiui, BPPV, gali būti veiksmingai gydomos neinvaziniais metodais, o kitos, tokios kaip centrinės nervų sistemos sutrikimai, gali reikalauti ilgalaikio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti galvos svaigimo simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti tradicinio gydymo:

  • Imbieras: Imbieras gali padėti sumažinti pykinimą ir galvos svaigimą. Jis gali būti vartojamas kaip arbata arba kapsulės.
  • Ginkgo biloba: Kai kurie tyrimai rodo, kad ginkgo biloba gali padėti pagerinti kraujotaką smegenyse ir sumažinti vertigo simptomus.
  • Akupunktūra: Akupunktūra gali padėti sumažinti vertigo simptomus, tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų įrodyta jos veiksmingumas.

Šaltiniai

  1. https://www.webmd.com/brain/vertigo-symptoms-causes-treatment
  2. https://www.betterhealth.vic.gov.au/health/conditionsandtreatments/dizziness-and-vertigo
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/21769-vertigo
  4. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dizziness/symptoms-causes/syc-20371787

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)