Dengė karštinė

Ligos aprašymas

Dengė karštinė yra ūminė virusinė liga, kurią sukelia dengė virusas. Virusą perneša Aedes genties uodai, ypač Aedes aegypti ir Aedes albopictus, kurie yra aktyvūs dienos metu. Dengė virusas yra paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur šie uodai dažniausiai randami. Liga pasireiškia aukšta temperatūra, stipriu galvos skausmu, akių ir raumenų skausmais, sąnarių skausmais, odos bėrimu ir kitais simptomais, primenančiais gripą. Sunkesniais atvejais liga gali progresuoti į dengė hemoraginę karštinę ar dengė šoką, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Dengė karštinė yra didėjanti visuomenės sveikatos problema dėl besiplečiančių uodų buveinių, globalios klimato kaitos ir didėjančio žmonių judėjimo tarp regionų.

Ligos priežastys

Dengė karštinę sukelia dengė virusas, priklausantis Flavivirus šeimai. Yra keturi pagrindiniai dengė viruso serotipai (DENV-1, DENV-2, DENV-3, DENV-4). Užsikrėtus vienu serotipu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui tik tam serotipui, tačiau vėlesnis užsikrėtimas kitais serotipais padidina sunkių ligos formų riziką, tokių kaip dengė hemoraginė karštinė ar dengė šokas. Virusas perduodamas žmonėms per užkrėsto uodo įkandimą. Aedes uodai dažniausiai veisiasi stovinčiame vandenyje netoli žmogaus gyvenamosios vietos ir yra aktyvūs dienos metu, ypač auštant ir temstant.

  • Dengė viruso pernešėjai: Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai.
  • Viruso serotipai: Keturi serotipai – DENV-1, DENV-2, DENV-3, DENV-4.
  • Rizikos veiksniai: Užsikrėtimas vienu serotipu padidina riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligos formomis, jei vėliau užsikrečiama kitu serotipu.

Ligos simptomai

Dengė karštinės simptomai paprastai atsiranda per 4-10 dienų po užsikrėtimo virusu ir gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Dauguma simptomų trunka nuo 2 iki 7 dienų.

  • Aukšta temperatūra: Dažnai viršija 40°C, gali būti kartu su šaltkrėčiu.
  • Stiprus galvos skausmas: Ypač stiprus skausmas kaktos srityje.
  • Retroorbitalinis skausmas: Skausmas už akių.
  • Raumenų ir sąnarių skausmas: Dažnai vadinamas „kaulų laužančiu“ skausmu.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai pasireiškiantys kartu su kitais simptomais.
  • Odos bėrimas: Atsiranda praėjus kelioms dienoms po karščiavimo pradžios ir gali būti dėmėtas ar makulopapulinis.
  • Lengvas kraujavimas: Gali pasireikšti kraujavimu iš nosies, dantenų ar lengvai atsirandančiomis mėlynėmis.

Sunkesniais atvejais gali išsivystyti dengė hemoraginė karštinė ar dengė šokas:

  • Dengė hemoraginė karštinė: Būdingas stiprus pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas, kraujavimas (pvz., iš nosies, dantenų ar po oda atsiradusios mėlynės), skysčių kaupimasis organizme (ascitas, pleuros išskyrimas) ir kraujo plazmos praradimas, kuris gali sukelti šoką.
  • Dengė šokas: Pavojinga gyvybei būklė, kuriai būdingas stiprus kraujospūdžio sumažėjimas ir organų funkcijos sutrikimai dėl kraujo apytakos nepakankamumo.

Ligos klasifikacija

Dengė karštinė gali būti klasifikuojama pagal klinikinę eigą ir sunkumą:

  • Nesudėtinga dengė karštinė: Simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo, be kraujavimo ar organų funkcijos sutrikimo požymių.
  • Dengė su įspėjamaisiais požymiais: Simptomai yra intensyvesni, kartu su įspėjamaisiais požymiais, tokiais kaip stiprus pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas, gleivinės kraujavimas ar kepenų padidėjimas.
  • Sunkioji dengė (dengė hemoraginė karštinė / dengė šokas): Sunki klinikinė būklė, pasižyminti sunkiu kraujavimu, plazmos praradimu, šoku ir (arba) organų funkcijos sutrikimais.

Ligos diagnostika

Dengė karštinės diagnozė pagrįsta klinikinių simptomų vertinimu ir laboratoriniais tyrimais, siekiant patvirtinti viruso buvimą organizme. Ankstyva ir tiksli diagnozė yra svarbi norint užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, kelionių istoriją į endemines sritis ir kontaktą su uodais.
  • Kraujo tyrimai: Dengė viruso NS1 antigeno tyrimas ir RT-PCR gali būti naudojami virusui nustatyti per pirmąsias infekcijos dienas. IgM ir IgG antikūnų tyrimai naudojami vėlesnėse infekcijos stadijose.
  • Hematologiniai tyrimai: Pilnas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti trombocitų skaičių ir hematokrito lygį, kurie gali padėti nustatyti ligos sunkumą ir stebėti paciento būklę.
  • Kiti tyrimai: Kepenų funkcijos tyrimai gali būti naudojami kepenų pažeidimui įvertinti, o ultragarsas gali padėti nustatyti skysčių kaupimąsi organizme.

Ligos gydymas ir vaistai

Dengė karštinės gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, išvengti komplikacijų ir palaikyti paciento skysčių balansą.

  • Skysčių terapija: Gali būti reikalinga, kad būtų palaikytas tinkamas hidratacijos lygis, ypač sunkiais atvejais, kai yra plazmos praradimo požymių.
  • Vaistai nuo karščiavimo: Paracetamolis yra rekomenduojamas karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti. Reikėtų vengti aspirino, ibuprofeno ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), nes jie gali padidinti kraujavimo riziką.
  • Hospitalizacija: Sunkesniais atvejais, kai yra įspėjamųjų požymių ar sunkių simptomų, pacientui gali prireikti hospitalizacijos intensyvios priežiūros skyriuje.
  • Kraujo perpylimai: Gali būti reikalingi esant sunkiam kraujavimui ar kai kraujo tyrimai rodo kritinį trombocitų kiekį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors medicininis gydymas yra būtinas dengė karštinei gydyti, kai kurios liaudiškos priemonės ir natūralūs metodai gali padėti pagerinti simptomus ir palaikyti organizmo sveikatą:

  • Pakankamas skysčių vartojimas: Vanduo, vaisių sultys, sultiniai ir elektrolitų gėrimai padeda išvengti dehidratacijos ir palaikyti elektrolitų pusiausvyrą.
  • Poilsis: Pakankamas poilsis padeda organizmui kovoti su infekcija ir sumažina nuovargį.
  • Žolelių arbatos: Imbiero ar ramunėlių arbata gali padėti sumažinti pykinimą ir uždegimą.
  • Papajos lapų sultys: Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad papajos lapų sultys gali padėti padidinti trombocitų kiekį kraujyje, tačiau jų vartojimas turėtų būti atliekamas tik pasitarus su gydytoju.

Prevencija

Dengė karštinės prevencija daugiausia grindžiama uodų populiacijos kontrolės priemonėmis ir apsauga nuo uodų įkandimų.

  • Uodų kontrolė: Naikinkite stovinčio vandens šaltinius, kur gali veistis uodai (pvz., vandens talpyklas, padangų kaupiklius, gėlių vazonus). Naudokite insekticidus ir biologines priemones uodams naikinti.
  • Asmeninė apsauga: Naudokite apsaugines priemones, tokias kaip repelentai su DEET, permetrinu apdoroti drabužiai, ilgos rankovės ir kelnės, ypač uodų aktyvumo piko metu.
  • Tinklų ir užuolaidų naudojimas: Naudokite tinklelius nuo uodų ant langų ir durų, o miegodami naudokite uodų tinklą, ypač endeminiuose regionuose.
  • Vakcina: Kai kuriuose regionuose gali būti prieinama dengė vakcina, tačiau jos naudojimas priklauso nuo vietinių sveikatos priežiūros rekomendacijų.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dengue-and-severe-dengue#:~:text=Dengue%20(break%2Dbone%20fever),aches%2C%20nausea%2C%20and%20rash.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dengue-fever/symptoms-causes/syc-20353078
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17753-dengue-fever