Lėtinis tubulointersticinis nefritas

Ligos aprašymas

Lėtinis tubulointersticinis nefritas (LTIN) yra inkstų liga, kuriai būdingas ilgalaikis inkstų kanalėlių (tubulių) ir aplinkinio audinio (intersticiumo) uždegimas bei pažeidimas. Ši būklė sukelia inkstų funkcijos pablogėjimą dėl ilgalaikio uždegimo ir randėjimo procesų. LTIN progresuoja lėtai, o jo simptomai gali būti nespecifiniai arba išvis nepasireikšti ilgą laiką, todėl liga dažnai nustatoma jau vėlesnėse stadijose.

Ligos priežastys

Lėtinis tubulointersticinis nefritas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

  • Ilgalaikis vaistų vartojimas: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tam tikri antibiotikai (pvz., sulfonamidai), ličio preparatai ir kiti nefrotoksiški vaistai gali sukelti inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio pažeidimą.
  • Infekcijos: Lėtinės bakterinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ar lėtinės inkstų infekcijos, gali sukelti ilgalaikį uždegimą inkstuose.
  • Metabolinės ir sisteminės ligos: Liga gali išsivystyti kaip diabeto, podagros, sarkoidozės ar autoimuninių ligų, tokių kaip Sjögreno sindromas, komplikacija.
  • Apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis: Ilgalaikis kontaktas su sunkiaisiais metalais, pvz., švinu ar kadmiu, arba tam tikromis chemikalais gali sukelti inkstų pažeidimą.
  • Imuninės reakcijos: Imuninės sistemos reakcijos, kaip transplantato prieš šeimininką liga ar autoimuninės ligos, gali sukelti inkstų audinių uždegimą ir pažeidimą.

Ligos simptomai

Lėtinio tubulointersticinio nefrito simptomai gali būti nespecifiniai ir pasireikšti tik progresuojant ligai:

  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl sumažėjusios inkstų funkcijos organizme kaupiasi toksinai, sukeliantys bendrą nuovargį ir silpnumą.
  • Nugaros arba šoninis skausmas: Skausmas gali būti dėl inkstų pažeidimo ir uždegimo.
  • Padidėjęs kraujospūdis: Inkstų pažeidimas gali sukelti hipertenziją.
  • Šlapimo pokyčiai: Gali pasireikšti dažnas šlapinimasis naktį (nikturija), šlapimo kiekio padidėjimas ar sumažėjimas.
  • Hematurija ir proteinurija: Kartais šlapime gali būti kraujo arba baltymų dėl inkstų pažeidimo.

Ligos klasifikacijos

Lėtinis tubulointersticinis nefritas gali būti klasifikuojamas pagal jo kilmę:

  • Vaistų sukeltas LTIN: Sukeltas ilgalaikio nefrotoksiškų vaistų vartojimo.
  • Infekcinis LTIN: Susijęs su lėtinėmis bakterinėmis ar kitomis infekcijomis.
  • Metabolinis LTIN: Susijęs su metabolinėmis ar sisteminėmis ligomis.
  • Imuninis LTIN: Susijęs su autoimuninėmis ligomis ar imuninio atsako sutrikimais.

Ligos diagnostika

Lėtinio tubulointersticinio nefrito diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Kraujo tyrimai: Inkstų funkcijos įvertinimas naudojant kreatinino ir šlapalo kiekio nustatymą. Taip pat gali būti tiriamas elektrolitų disbalansas, pvz., hipokalemija (mažas kalio kiekis).
  • Šlapimo tyrimai: Proteinurijos, hematurijos, leukocitų buvimo ir specifinio šlapimo sunkio nustatymas gali parodyti inkstų kanalėlių pažeidimą.
  • Inkstų ultragarsas ar kiti vaizdiniai tyrimai: Naudojami inkstų dydžiui ir struktūriniams pokyčiams įvertinti.
  • Inkstų biopsija: Atlikus biopsiją, gali būti nustatytas uždegimo ir fibrozės lygis, padedantis patvirtinti LTIN diagnozę ir nustatyti ligos priežastį.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinio tubulointersticinio nefrito gydymas orientuotas į ligos priežasties valdymą ir simptomų mažinimą:

  • Nutraukimas ar pakeitimas nefrotoksiškais vaistais: Jei LTIN sukeltas vaistų, jų vartojimas turi būti nutrauktas arba pakeistas.
  • Infekcijų gydymas: Bakterinės ar grybelinės infekcijos turi būti tinkamai gydomos antibiotikais ar kitais antimikrobiniais vaistais.
  • Imunosupresantai: Naudojami, jei LTIN yra autoimuninės kilmės, siekiant sumažinti uždegimą ir imuninio atsako intensyvumą.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Druskos ir baltymų kiekio apribojimas dietoje gali padėti kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti inkstų apkrovą.
  • Kraujospūdžio kontrolė: AKF inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai gali padėti kontroliuoti hipertenziją ir sumažinti inkstų pažeidimo progresavimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti lėtinio tubulointersticinio nefrito, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti palaikyti inkstų sveikatą:

  • Hidratacija: Vartoti pakankamą skysčių kiekį, siekiant palaikyti tinkamą inkstų funkciją, tačiau būtina vadovautis gydytojo nurodymais, ypač jei yra inkstų nepakankamumas.
  • Maisto papildai: Omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai gali padėti mažinti uždegimą ir palaikyti inkstų sveikatą.
  • Žolelių arbatos: Tam tikros žolelės, pvz., dilgėlės ar kiaulpienės, gali padėti palaikyti inkstų sveikatą ir sumažinti uždegimą, tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš jas vartojant.

Prevencija

Lėtinio tubulointersticinio nefrito prevencija apima:

  • Atsargus vaistų vartojimas: Vengti ilgalaikio nefrotoksiškų vaistų vartojimo be gydytojo priežiūros.
  • Infekcijų prevencija: Laiku gydyti infekcijas ir reguliariai tikrinti sveikatą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkamas skysčių vartojimas gali padėti palaikyti inkstų sveikatą.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/professional/genitourinary-disorders/tubulointerstitial-diseases/tubulointerstitial-nephritis#:~:text=Chronic%20tubulointerstitial%20nephritis%20(CTIN)%20arises,renal%20function%2C%20usually%20over%20years.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557537/
  3. https://emedicine.medscape.com/article/243597-overview?form=fpf

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)