Tinklainės atšoka

Ligos aprašymas

Tinklainės atšoka (lot. retinae ablatio) yra būklė, kai tinklainė atsiskiria nuo savo natūralios padėties akies viduje. Tinklainė yra plonas audinio sluoksnis akies viduje, kuris atsakingas už šviesos suvokimą ir vaizdo formavimą. Atsiskyrus tinklainei, sumažėja ar net visiškai prarandama rega pažeistoje akyje. Tai yra skubi medicininė situacija, reikalaujanti neatidėliotino gydymo.

Ligos priežastys

Tinklainės atšoka gali atsirasti dėl kelių priežasčių:

  • Tinklainės plyšimai ar skylės: Dėl senėjimo ar akies traumų gali atsirasti plyšimų tinklainėje, pro kuriuos skystis iš stiklakūnio patenka po tinklaine, ją atskiriant.
  • Stiklakūnio atsiskyrimas: Stiklakūnis, gelinė medžiaga, kuri užpildo akies vidų, gali atsiskirti nuo tinklainės, sukelti plyšimą ir atšokimą.
  • Traumos: Smūgiai ar sužeidimai akies srityje gali sukelti tinklainės atšokimą.
  • Akių ligos: Kai kurios ligos, tokios kaip diabetinė retinopatija ar stipri trumparegystė, padidina tinklainės atšokimo riziką.
  • Paveldimumas: Šeimos nariai, turintys tinklainės atšokimo istoriją, turi didesnę riziką.

Ligos simptomai

Tinklainės atšokos simptomai gali pasireikšti staiga ir apima:

  • Plūduriuojančių taškų (muscae volitantes) padaugėjimas: Staiga padaugėja smulkių taškelių ar „voratinklių“, matomų regėjimo lauke.
  • Šviesos blyksniai: Gali pasireikšti staigūs šviesos blyksniai, dažniausiai akies periferijoje.
  • Regėjimo praradimas: Regėjimo laukas gali tapti užtemdytas arba tamsus, lyg būtų užtrauktas užuolaida.
  • Regėjimo sumažėjimas: Gali sumažėti centrinis regėjimas, ypač jei tinklainės centrinė dalis (makula) yra pažeista.

Ligos klasifikacijos

Tinklainės atšoka klasifikuojama į kelias kategorijas, priklausomai nuo jos priežasties:

  • Regmatogeninė atšoka: Dažniausiai pasitaikanti forma, sukelta tinklainės plyšimo.
  • Trakcinė atšoka: Atsiranda, kai randinis audinys ar fibrozinės juostos traukia tinklainę nuo akies paviršiaus.
  • Eksudacinė atšoka: Skystis kaupiasi po tinklaine be plyšimo, dažniausiai dėl uždegimo, navikų ar kitų patologinių būklių.

Ligos diagnostika

Tinklainės atšoka diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais:

  • Oftalmoskopija: Gydytojas, naudodamas oftalmoskopą, apžiūri tinklainę ir nustato jos būklę.
  • Ultragarso tyrimas: Atliekamas, jei tinklainė nėra matoma dėl kraujavimo ar kitų kliūčių.
  • Optinė koherentinė tomografija (OCT): Padeda detaliai įvertinti tinklainės struktūrą ir atšokimo vietą.

Ligos gydymas ir vaistai

Tinklainės atšoka gydoma chirurginiu būdu, nes vaistais jos išgydyti neįmanoma:

  • Pneumatinė retinopeksija: Procedūra, kai į akies vidų įleidžiamas dujų burbulas, kuris spaudžia tinklainę prie akies sienelės. Vėliau tinklainės plyšimas užsandarinamas lazeriu arba krioterapija.
  • Skleros lankstymas: Chirurginė procedūra, kurios metu aplink akies obuolį įdedama silikoninė juosta, prispaudžianti sklerą prie tinklainės.
  • Vitrektomija: Sudėtingesnė operacija, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir skystis po tinklaine, o tinklainė prilipdoma atgal prie akies paviršiaus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Tinklainės atšokimas yra rimta būklė, kuriai būtinas medicininis gydymas. Liaudiškos priemonės šiai būklei nėra tinkamos ir gali būti pavojingos, todėl rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistą.

Prevencija

Norint sumažinti tinklainės atšokimo riziką, galima imtis šių priemonių:

  • Reguliarūs akių patikrinimai: Ypač svarbu tiems, kurie turi rizikos veiksnių, pvz., stiprią trumparegystę ar šeimos istoriją.
  • Apsauga nuo traumų: Dėvėti apsauginius akinius sportuojant ar dirbant pavojingus darbus.
  • Diabeto kontrolė: Gerai kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje, galima sumažinti su diabetu susijusių akių komplikacijų riziką.
  • Skubus kreipimasis į gydytoją: Pajutus pirmuosius tinklainės atšokimo simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17908349/
  2. https://www.cambridge.org/core/journals/visual-neuroscience/article/abs/mechanism-underlying-rebound-excitation-in-retinal-ganglion-cells/9A3226F42BB49313578765EF97FBFB63
  3. https://www.researchgate.net/publication/6397097_Normal_and_rebound_impulse_firing_in_retinal_ganglion_cells

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)