Skleritas

Ligos aprašymas

Skleritas yra rimta akių liga, kai uždegimas apima sklerą – tankų, baltą išorinį akies sluoksnį. Sklera suteikia akiai formą ir apsaugo vidines struktūras. Skleritas dažniausiai pasireiškia kaip lėtinis, stipriai skausmingas akių uždegimas, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nėra tinkamai gydomas. Liga dažnai siejama su autoimuninėmis ligomis, tokiais kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė.

Ligos priežastys

Skleritas gali būti sukeliamas įvairių veiksnių, tačiau dažniausiai jis susijęs su autoimuninėmis ligomis:

  • Autoimuninės ligos: Reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, Wegenerio granulomatozė, uždegiminės žarnų ligos ir kitos ligos, kurias lydi autoimuninis atsakas.
  • Infekcijos: Retesniais atvejais skleritą gali sukelti bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos.
  • Akių traumos: Skleritas gali pasireikšti po akių sužalojimų ar chirurginių procedūrų.
  • Vaistai: Tam tikri vaistai, ypač imuninę sistemą slopinantys preparatai, gali sukelti skleritą.
  • Idiopatinis skleritas: Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka nežinoma.

Ligos simptomai

Skleritas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti intensyvūs ir trikdantys kasdienį gyvenimą:

  • Stiprus akių skausmas: Vienas pagrindinių simptomų, kuris dažnai apibūdinamas kaip gilus, pastovus skausmas, dažnai blogėjantis naktį ar judinant akį.
  • Akių paraudimas: Intensyvus paraudimas, dažniausiai pažeistoje akies dalyje.
  • Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija): Pacientai gali jausti diskomfortą ar skausmą ryškioje šviesoje.
  • Regėjimo sutrikimai: Regėjimas gali būti neryškus, o kai kuriais atvejais atsiranda regėjimo praradimo rizika.
  • Ašarojimas: Akys gali pernelyg ašaroti dėl uždegimo.

Ligos klasifikacijos

Skleritas gali būti klasifikuojamas į keletą tipų, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir pobūdžio:

  • Priekinis skleritas: Dažniausiai pasitaikanti forma, kai uždegimas apima skleros priekinę dalį. Jis gali būti:
    • Difuzinis: Vienodas uždegimas visame priekinės skleros plote.
    • Nodulinis: Vietinis uždegimas, formuojantis skleros mazgelius.
  • Užpakalinis skleritas: Rečiau pasitaikantis, tačiau sunkiau diagnozuojamas, nes uždegimas apima skleros užpakalinę dalį, o tai gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip tinklainės atsiskyrimas ar regos nervo pažeidimas.
  • Nekrotizuojantis skleritas: Sunki forma, dažnai siejama su stipria autoimunine reakcija, galinti sukelti skleros audinių nekrozę (audinių žūtį) ir rimtas pasekmes akims bei regėjimui.

Ligos diagnostika

Sklerito diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras:

  • Klinikinė apžiūra: Oftalmologas atlieka išsamų akių tyrimą, įvertindamas skleros uždegimą, akių spaudimą ir kitus akių struktūrų pokyčius.
  • Bendrieji kraujo tyrimai: Gali būti atlikti siekiant nustatyti galimas sistemines autoimunines ligas ar infekcijas.
  • Akių ultragarsas: Naudojamas užpakalinio sklerito atvejais, kai reikia detaliau įvertinti akių audinius ir uždegimo mastą.
  • Optinė koherentinė tomografija (OCT): Detaliai parodo akių struktūras ir gali padėti diagnozuoti užpakalinį skleritą ar susijusias komplikacijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Sklerito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, priežasties ir tipo:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Skiriami lengvesniais atvejais, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Kortikosteroidai: Dažniausiai naudojami sunkiems uždegimo atvejams, gali būti skiriami vietiškai (lašais) arba sisteminiu būdu (tabletėmis ar injekcijomis).
  • Imunosupresantai: Naudojami, jei skleritas susijęs su autoimuninėmis ligomis arba jei kortikosteroidai nėra pakankamai veiksmingi. Tai apima vaistus, tokius kaip metotreksatas, ciklofosfamidas ar ciklosporinas.
  • Antibiotikai ar antivirusiniai vaistai: Skiriami, jei skleritą sukelia bakterinė ar virusinė infekcija.
  • Chirurginis gydymas: Retais atvejais, kai skleritas yra nekrotizuojantis arba sukelia rimtas komplikacijas, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Skleritas yra rimta akių būklė, kuriai gydyti būtina medicininė priežiūra. Liaudiškos priemonės negali pakeisti vaistų ir medicininių procedūrų, tačiau bendras sveikatos stiprinimas, pvz., sveika mityba ir imuniteto stiprinimas, gali padėti sumažinti autoimuninių ligų poveikį.

Prevencija

Kadangi skleritas dažnai siejamas su autoimuninėmis ligomis, jo prevencija gali būti sudėtinga. Tačiau keletas priemonių gali padėti sumažinti sklerito išsivystymo riziką:

  • Autoimuninių ligų kontrolė: Reguliariai lankykitės pas gydytoją, laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano, jei turite autoimuninę ligą.
  • Akių apsauga: Venkite akių traumų ir naudokite apsauginius akinius dirbant pavojingus darbus.
  • Infekcijų prevencija: Laikykitės higienos taisyklių, ypač jei yra padidėjusi rizika užsikrėsti akių infekcijomis.

Šaltiniai

  1. https://www.merriam-webster.com/dictionary/sclerite
  2. https://www.sciencedirect.com/topics/earth-and-planetary-sciences/sclerite
  3. https://www.britannica.com/science/sclerite

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)