Bursitas

Bursito aprašymas

Bursitas yra uždegiminė būklė, kai sudirgsta ir patinsta bursa – mažas, skysčio pripildytas maišelis, kuris veikia kaip amortizatorius tarp sausgyslių, raumenų ir kaulų sąnariuose. Ši būklė gali sukelti skausmą ir riboti judesius, ypač kai pažeidžiami dideli sąnariai, tokie kaip pečiai, alkūnės, klubai ir keliai. Bursitas dažniausiai yra laikinas ir gali praeiti su tinkamu gydymu, tačiau kartais gali tapti lėtine problema.

Ligos priežastys

Bursitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios sukelia bursos sudirginimą ar pažeidimą:

  • Per didelis fizinis krūvis: Dažniausia bursito priežastis yra pasikartojantys judesiai ar ilgalaikė sąnarių apkrova, pvz., dažnas kelio lenkimas, rankų kėlimas virš galvos ar ilgas sėdėjimas.
  • Traumos: Tiesioginiai sąnario sužalojimai, pvz., smūgis ar kritimas, gali sukelti bursos uždegimą.
  • Infekcijos: Retais atvejais bursa gali užsikrėsti bakterijomis, ypač jei oda virš bursos yra pažeista. Tokiu atveju susidaro septinis bursitas, kuriam reikia skubios medicininės pagalbos.
  • Gretutinės ligos: Tam tikros ligos, pvz., reumatoidinis artritas, podagra ar diabetas, gali padidinti bursito riziką.

Bursito simptomai

Bursito simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistos bursos vietos, tačiau dažniausi simptomai yra:

  • Skausmas: Skausmas paprastai jaučiamas aplink pažeistą sąnarį, jis gali būti aštrus arba maudžiantis, ypač judant ar spaudžiant paveiktą sritį.
  • Patinimas: Aplink bursa gali atsirasti patinimas, kuris kartais yra matomas ar juntamas.
  • Judėjimo apribojimai: Dėl skausmo ir uždegimo gali būti riboti sąnario judesiai.
  • Paraudimas ir šiluma: Uždegimo srityje gali būti paraudimas ir padidėjusi odos temperatūra, ypač jei bursa yra užkrėsta.

Ligos klasifikacija

Bursitas gali būti klasifikuojamas pagal jo priežastį ar lokalizaciją:

  • Ūminis bursitas: Greitai prasidėjusi būklė, dažnai dėl traumos ar infekcijos.
  • Lėtinis bursitas: Ilgalaikė būklė, kurią sukelia nuolatinis sąnario dirginimas arba pasikartojantys judesiai.
  • Septinis bursitas: Infekcinis bursitas, kai bursa užsikrečia bakterijomis, dažnai sukeliančiomis didelį skausmą, paraudimą, patinimą ir karščiavimą.
  • Pečių, alkūnės, klubo ar kelio bursitas: Klasifikavimas pagal bursos vietą, pvz., subakromialinis (peties), olekranoninis (alkūnės), trochanterinis (klubo) arba prepatellarinis (kelio) bursitas.

Bursito diagnostika

Bursito diagnostika dažniausiai apima paciento simptomų analizę ir fizinį ištyrimą. Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:

  • Medicininė anamnezė ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, gyvenimo būdą ir ligos istoriją, taip pat atlieka fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti uždegimo vietą ir intensyvumą.
  • Vaizdiniai tyrimai: Rentgeno spinduliai gali būti naudojami kaulų pažeidimams atmesti, o ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti įvertinti bursos būklę.
  • Laboratoriniai tyrimai: Jei įtariamas septinis bursitas, gali būti atliekamas bursos skysčio aspiracija ir analizė, siekiant nustatyti infekciją.

Bursito gydymas ir vaistai

Bursito gydymas siekia sumažinti skausmą, uždegimą ir išvengti būklės paūmėjimo. Gydymo metodai apima:

  • Poilsis ir imobilizacija: Poilsis ir pažeistos srities apsauga yra pirmas žingsnis, siekiant sumažinti sąnario apkrovą ir uždegimą. Kartais gali prireikti naudoti tvarsčius ar imobilizatorius.
  • Ledas: Šaltoji terapija (ledo kompresai) gali sumažinti skausmą ir patinimą.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Kortikosteroidų injekcijos: Jei simptomai yra sunkūs ar nepraeina su kitomis priemonėmis, gydytojas gali skirti kortikosteroidų injekcijas į bursa, siekiant sumažinti uždegimą.
  • Fizinė terapija: Fizioterapeutas gali padėti atkurti judesio amplitudę ir stiprumą, išmokyti tinkamų pratimų, siekiant išvengti būklės pasikartojimo.
  • Antibiotikai: Jei bursitas yra infekcinis, gydymas antibiotikais yra būtinas, kad būtų pašalinta infekcija.

Liaudiškos priemonės bursitui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Poilsis ir apsauga: Poilsis ir sumažinta fizinė veikla yra svarbūs norint išvengti tolesnio sąnario pažeidimo.
  • Šilumos terapija: Po ūminio uždegimo fazės šiltos kompresai gali padėti atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti diskomfortą.
  • Masažas: Švelnus masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą aplink pažeistą sąnarį.
  • Pratimai: Lengvi tempimo ir stiprinimo pratimai gali padėti išlaikyti sąnario judrumą ir sumažinti būsimų bursito epizodų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bursitis/symptoms-causes/syc-20353242
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/10918-bursitis
  3. https://www.nhs.uk/conditions/bursitis/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)