Riešo kanalo sindromas

Ligos aprašymas

Riešo kanalo sindromas (dar vadinamas karpalinio tunelio sindromu) yra neurologinė būklė, kuri atsiranda, kai spaudžiamas vidurinis nervas (n. medianus), einantis per riešo kanalą. Šis nervas kontroliuoja pirštų (išskyrus mažąjį) jutimus ir kai kuriuos rankos judesius. Suspaudus nervą, atsiranda skausmas, tirpimas ir dilgčiojimas rankoje bei pirštuose. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikio riešo apkrovimo, sukeliančio spaudimą nervui.

Ligos priežastis

Riešo kanalo sindromas išsivysto, kai riešo kanale susidaro spaudimas, sukeliantis vidurinio nervo suspaudimą. Šio suspaudimo priežastys gali būti įvairios, nuo genetinių polinkių iki specifinių veiklų, kurios pertempia riešą.

  • Pakartotiniai rankos judesiai: nuolatinis riešo ir rankos judėjimas (pvz., dirbant su kompiuteriu, mechaninėmis priemonėmis) sukelia riešo sausgyslių patinimą, kuris spaudžia vidurinį nervą.
  • Traumos: riešo sužalojimai arba lūžiai gali pakeisti kaulų padėtį ir suspausti riešo kanalą.
  • Artritas: reumatoidinis arba osteoartritas gali sukelti sąnarių uždegimą ir suspaudimą riešo kanale.
  • Hormoniniai pokyčiai: nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu gali pasireikšti riešo kanalo sindromas dėl skysčių kaupimosi, kuris spaudžia nervą.
  • Genetiniai faktoriai: kai kuriems žmonėms riešo kanalas yra siauresnis dėl genetinių priežasčių, o tai padidina spaudimo riziką.

Ligos simptomai

Simptomai paprastai progresuoja lėtai ir gali būti pradžioje nepastebimi. Riešo kanalo sindromas dažniausiai pasireiškia naktį arba po ilgo rankos įtempimo, tačiau sunkesniais atvejais simptomai gali būti nuolatiniai.

  • Tirpimas ir dilgčiojimas nykščio, rodomojo, vidurinio ir pusės bevardžio piršto srityse.
  • Skausmas riešo ir delno srityje, kuris gali plisti į dilbį ar net petį.
  • Rankos silpnumas, ypač bandant suimti daiktus, laikyti švelnius objektus ar atlikti tikslius rankos judesius.
  • Kartais simptomai pasireiškia abiejose rankose, nors dažniausiai pažeidžiama ranka, kuri yra daugiau naudojama.

Ligos klasifikacija

Riešo kanalo sindromas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą:

  • Lengva forma: simptomai yra periodiniai ir dažniausiai pasireiškia naktį arba po didesnio rankos apkrovimo. Rankos silpnumas beveik nepastebimas.
  • Vidutinio sunkumo forma: simptomai tampa dažnesni, pasireiškia ne tik naktį, bet ir dieną, ypač atliekant specifines veiklas. Silpnumas ir tirpimas tampa pastebimi.
  • Sunki forma: simptomai yra nuolatiniai, skausmas ir tirpimas paveikia kasdienes veiklas. Gali būti sunku suimti daiktus ar atlikti smulkius judesius.

Ligos diagnostika

Riešo kanalo sindromo diagnozei patvirtinti dažnai naudojami klinikiniai tyrimai, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų.

  • Anamnezė ir fizinė apžiūra: gydytojas įvertina paciento simptomus ir patikrina rankos judrumą bei stiprumą.
  • Tinelio testas: šis testas atliekamas, beldžiant per riešo kanalą ir stebint, ar sukeliamas tirpimas ar dilgčiojimas pirštuose.
  • Falenio testas: pacientas sulenkia riešą ir laiko šioje padėtyje apie minutę. Jei atsiranda dilgčiojimas ar tirpimas, tai rodo galimą riešo kanalo sindromą.
  • Elektromiografija: šiuo tyrimu vertinama raumenų ir nervų veikla, siekiant patvirtinti, ar vidurinis nervas yra pažeistas.
  • Nervų laidumo tyrimai: matuojama, kaip greitai nerviniai signalai perduodami per vidurinį nervą, o sulėtėjimas gali reikšti nervo suspaudimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Riešo kanalo sindromo gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo. Ankstyvose stadijose gydymas gali apimti konservatyvias priemones, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti operacijos.

  • Imobilizacija: riešo įtvarai, ypač naktį, padeda išlaikyti riešą neutralioje padėtyje, mažinant nervo suspaudimą.
  • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID): tokie kaip ibuprofenas gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Kortikosteroidų injekcijos: naudojamos siekiant sumažinti uždegimą ir laikinai pagerinti simptomus.
  • Fizioterapija: specialūs pratimai gali padėti sustiprinti riešo ir dilbio raumenis bei pagerinti nervo pralaidumą.
  • Chirurginis gydymas: kai konservatyvūs gydymo būdai nėra veiksmingi, gali būti atliekama riešo kanalo atvėrimo operacija (dekompresija), kurios metu pašalinamas nervą spaudžiantis audinys.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurie žmonės naudoja natūralias arba alternatyvias priemones, siekdami sumažinti riešo kanalo sindromo simptomus. Šie metodai neturėtų pakeisti medicininio gydymo, tačiau gali būti naudingi kaip papildoma pagalba.

  • Šaltos arba šiltos kompresijos: gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Eteriniai aliejai: tokių aliejų, kaip eukalipto ar levandų, naudojimas gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Akupunktūra: kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali padėti sumažinti riešo kanalo sindromo simptomus, pagerindama kraujotaką ir mažindama uždegimą.
  • Rankų masažas: švelnus masažas gali pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti spaudimą nervui.

Prevencija

Riešo kanalo sindromo prevencija yra svarbi žmonėms, kurie dirba darbą, reikalaujantį daug rankos judesių. Prevencinės priemonės gali padėti išvengti šios būklės arba sumažinti jos riziką.

  • Tinkama darbo ergonomika: naudojant tinkamai išdėstytus kompiuterius, klaviatūras ir peles, sumažėja riešo apkrovimas.
  • Dažnos pertraukos: svarbu daryti pertraukas nuo darbų, kurie reikalauja rankų ir riešų apkrovos, kad būtų sumažintas riešo įtempimas.
  • Tempimo ir stiprinimo pratimai: reguliarūs riešo ir rankų tempimo pratimai gali pagerinti lankstumą ir sumažinti spaudimą nervui.
  • Vengti ilgalaikio riešo lenkimo: stenkitės laikyti riešus neutralioje padėtyje, vengdami nuolatinio jų lenkimo ar pasukimo.

Šaltiniai

  1. https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases–conditions/carpal-tunnel-syndrome/
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/carpal-tunnel-syndrome/symptoms-causes/syc-20355603
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4005-carpal-tunnel-syndrome

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)