Alerginis rinokonjuktyvitas

Ligos aprašymas

Alerginis rinokonjuktyvitas yra bendra alerginė būklė, kuri veikia nosies gleivinę (rinito simptomai) ir akių junginę (konjunktyvito simptomai). Ši būklė atsiranda, kai imuninė sistema per daug reaguoja į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsis ar gyvūnų plaukai. Alerginis rinokonjuktyvitas gali būti sezoninis, pasireiškiantis pavasarį, vasarą arba rudenį, kai ore padidėja žiedadulkių kiekis, arba ištisus metus, priklausomai nuo alergeno tipo. Ši būklė dažnai sukelia simptomus, tokius kaip nosies užgulimas, čiaudulys, niežėjimas, nosies išskyros ir akių paraudimas, niežėjimas bei ašarojimas. Nors alerginis rinokonjuktyvitas nėra pavojingas gyvybei, jis gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Alerginis rinokonjuktyvitas atsiranda, kai organizmo imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į tam tikrus aplinkos alergenus. Šie alergenai sukelia histamino ir kitų cheminės medžiagos išsiskyrimą, kuris sukelia uždegimą ir tipinius alergijos simptomus.

  • Žiedadulkės: Vienas iš dažniausių sezoninio alerginio rinokonjuktyvito sukėlėjų. Medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės dažniausiai sukelia simptomus pavasarį, vasarą ir rudenį.
  • Dulkių erkutės: Maži organizmai, gyvenantys namų dulkėse ir sukelia ištisus metus pasireiškiantį alerginį rinokonjuktyvitą.
  • Pelėsiai: Pelėsio sporos, esančios tiek viduje, tiek lauke, gali sukelti alerginę reakciją.
  • Gyvūnų alergenai: Plaukai, odos dalelės, seilės ir šlapimas gali sukelti simptomus jautriems asmenims.
  • Kiti alergenai: Cheminės medžiagos, parfumerijos, cigarečių dūmai ir tarša taip pat gali sukelti alerginį rinokonjuktyvitą.

Ligos simptomai

Alerginio rinokonjuktyvito simptomai yra susiję su uždegimu nosies gleivinėje ir akių junginėje. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs ir dažnai pablogėja, kai asmuo yra veikiamas alergeno.

  • Nosies simptomai:
    • Nosies užgulimas: Dėl uždegimo nosies gleivinėje.
    • Čiaudulys: Dažnas ir intensyvus, dažnai pasireiškiantis kelis kartus iš eilės.
    • Niežulys nosyje: Intensyvus nosies niežėjimas, kuris gali būti labai nemalonus.
    • Nosies išskyros: Aiškios, vandeningos išskyros, dažniausiai susijusios su nosies gleivinės uždegimu.
  • Akių simptomai:
    • Akių paraudimas: Sukeltas kraujagyslių išsiplėtimo junginėje.
    • Akių niežėjimas: Dažnas ir kartais labai intensyvus.
    • Ašarojimas: Padidėjęs ašarų išsiskyrimas dėl dirginimo.
    • Patinimas aplink akis: Alerginė reakcija gali sukelti vokų patinimą ir paraudimą.
  • Kiti simptomai:
    • Kosulys: Dėl užpakalinės nosies dalies uždegimo ir sekretų nutekėjimo į gerklę.
    • Gerklės skausmas: Dėl nosies išskyrų, tekančių į gerklę.
    • Nuovargis: Dėl nuolatinio diskomforto ir sutrikdyto miego.

Ligos klasifikacija

Alerginis rinokonjuktyvitas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų pasireiškimo laiką ir intensyvumą.

  • Sezoninis alerginis rinokonjuktyvitas: Dažniausiai susijęs su žiedadulkėmis ir pasireiškia tam tikrais metų laikais (pavasarį, vasarą arba rudenį), kai ore padidėja alergenų koncentracija.
  • Ištisus metus trunkantis alerginis rinokonjuktyvitas: Sukeltas alergenų, kurie yra nuolatiniai aplinkoje, pvz., dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnų alergenai.
  • Epizodinis alerginis rinokonjuktyvitas: Pasireiškia tik tam tikrose situacijose ar aplinkose, kuriose yra didelis alergeno kiekis.

Ligos diagnostika

Alerginio rinokonjuktyvito diagnozė dažnai grindžiama simptomų vertinimu ir paciento istorija, tačiau gali būti naudojami ir papildomi tyrimai, siekiant nustatyti specifinius alergenus ir atmesti kitas panašias būkles.

  • Medicininė istorija ir simptomų aprašymas: Gydytojas įvertins simptomus, jų trukmę ir ryšį su galimais alergenais, taip pat aplinkybes, kuriomis simptomai pablogėja.
  • Fizinis tyrimas: Gali būti atliekamas nosies, gerklės ir akių apžiūra, siekiant įvertinti uždegimo požymius.
  • Odos dūrio testas: Dažniausiai naudojamas metodas nustatyti specifinius alergenus, įšvirkščiant nedidelius alergeno kiekius į odą ir stebint reakciją.
  • Kraujo tyrimai: IgE antikūnų lygio tyrimas gali padėti nustatyti jautrumą tam tikriems alergenams.
  • Nosies tepinėlis: Gali būti atliekamas norint nustatyti eozinofilų (specifinių baltųjų kraujo kūnelių, susijusių su alergijomis) skaičių.

Ligos gydymas ir vaistai

Alerginio rinokonjuktyvito gydymas dažniausiai susideda iš alergenų vengimo, vaistų vartojimo ir, kai kuriais atvejais, imunoterapijos. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Alergenų vengimas: Sumažinti kontaktą su alergenais, pavyzdžiui, laikant langus uždarytus žiedadulkių sezonu, naudojant oro filtrus, reguliariai valant namus.
  • Antihistamininiai vaistai: Naudojami siekiant sumažinti niežėjimą, čiaudulį ir nosies išskyras. Gali būti geriamieji vaistai arba akių lašai.
  • Nosies kortikosteroidai: Vietiniai nosies purškalai padeda sumažinti nosies gleivinės uždegimą ir patinimą, efektyviai palengvinant nosies užgulimą.
  • Dekongestantai: Vaistai, mažinantys nosies gleivinės patinimą, tačiau turėtų būti vartojami tik trumpą laiką dėl galimo šalutinio poveikio.
  • Leukotrieno receptorių antagonistai: Vaistai, naudojami uždegimui mažinti ir dažniau skiriami, kai kiti vaistai nėra veiksmingi.
  • Imunoterapija (alergijos vakcinos): Naudojama tais atvejais, kai vaistai yra neveiksmingi ar netoleruojami. Tai yra ilgalaikis gydymo būdas, kuris gali padėti sumažinti jautrumą specifiniams alergenams.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Be medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti alerginio rinokonjuktyvito simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.

  • Druskos vandens nosies praplovimai: Naudojami nosies gleivinės valymui ir alergenų pašalinimui, gali sumažinti nosies užgulimą ir dirginimą.
  • Vietiniai šalčio kompresai: Akių uždegimui ir niežėjimui mažinti galima naudoti šaltus kompresus.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar pipirmėčių arbata gali padėti sumažinti uždegimą ir dirginimą.
  • Medus: Kai kurie tyrimai rodo, kad vietinis medus gali padėti sumažinti sezoninio alerginio rinokonjuktyvito simptomus, nors daugiau tyrimų reikalinga šiai teorijai patvirtinti.
  • Aplinkos kontrolė: Naudojant oro filtrus, drėkintuvus ar dažnai vėdinant patalpas, galima sumažinti alergenų kiekį namuose.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/rhinoconjunctivitis#:~:text=Rhinoconjunctivitis%20is%20frequently%20a%20part,%2C%20nasal%20congestion%2C%20and%20rhinorrhea.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8023069/
  3. https://allerg.qc.ca/Information_allergique/2_1_rhinite_en.html

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)