Į šoną iškrypęs nykštys

Ligos aprašymas

Į šoną iškrypęs nykštys, mediciniškai žinomas kaip hallux valgus, yra būklė, kai pirmasis pėdos pirštas (nykštys) krypsta į šoną, link kitų pėdos pirštų. Tai sukelia pėdos kaulų ir sąnarių deformaciją, kuri dažniausiai pasireiškia kaip didesnis kaulo išsikišimas pėdos vidinėje pusėje, prie nykščio pagrindo, vadinamas bunionu. Ši būklė gali sukelti skausmą, diskomfortą vaikštant ir sunkumų dėvint batus. Hallux valgus dažniausiai vystosi palaipsniui ir yra dažnesnis moterims nei vyrams.

Ligos priežastys

Hallux valgus atsiradimą gali lemti keletas veiksnių, įskaitant genetinius ir aplinkos veiksnius. Nors tikslios priežastys ne visada aiškios, kai kurie veiksniai gali padidinti šios būklės riziką:

  • Genetinis polinkis: Dažnai hallux valgus būna paveldimas, o žmonės su šeimos istorija, kurioje yra pėdos deformacijos, yra labiau linkę išsivystyti šiai būklei.
  • Avalynės dėvėjimas: Batai su siaurais pirštų galais arba aukštakulniai batai, kurie daro didelį spaudimą priekinei pėdos daliai, gali prisidėti prie hallux valgus vystymosi.
  • Pėdos struktūra: Tam tikros pėdos formos, tokios kaip plokščios pėdos, per daug išgaubtos pėdos arkos ar hiperpronacija (per didelis pėdos išsukimas į išorę), gali padidinti hallux valgus riziką.
  • Traumos: Pėdos traumos ar sąnario pažeidimai gali sukelti ar pabloginti hallux valgus.
  • Ligų poveikis: Tam tikros ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, gali sukelti sąnarių uždegimą ir deformaciją, dėl kurios vystosi hallux valgus.

Ligos simptomai

Hallux valgus simptomai gali skirtis priklausomai nuo deformacijos sunkumo. Kai kurie žmonės gali patirti tik nedidelį diskomfortą, o kiti gali susidurti su stipresniais simptomais:

  • Skausmas ir diskomfortas: Skausmas aplink nykščio pagrindą, ypač vaikštant ar dėvint batus, kurie spaudžia deformuotą vietą.
  • Patinimas ir paraudimas: Aplink nykščio sąnarį gali atsirasti patinimas ir paraudimas, dažnai dėl buniono uždegimo.
  • Kukurūzai ir nuospaudos: Gali atsirasti dėl trinties tarp nykščio ir kitų pirštų arba dėl nuolatinio spaudimo avalyne.
  • Ribotas nykščio judesys: Sumažėjęs nykščio sąnario lankstumas, kuris gali apsunkinti vaikščiojimą ar stovėjimą.
  • Kiti pirštų deformacijos: Ilgainiui kiti pėdos pirštai gali būti stumiami į šoną arba į viršų, sukeldami papildomus pėdos deformacijas, tokias kaip plaktukiniai pirštai.

Ligos klasifikacijos

Hallux valgus klasifikuojamas pagal deformacijos sunkumą ir kampą, kuriuo nykštys krypsta nuo normalaus padėties:

  • Lengva deformacija: Nykštis nukrypsta 15–20 laipsnių kampu nuo normos.
  • Vidutinė deformacija: Nykštis nukrypsta 20–40 laipsnių kampu.
  • Sunki deformacija: Nykštis nukrypsta daugiau nei 40 laipsnių kampu.

Ligos diagnostika

Hallux valgus diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu ir, jei reikia, papildomais tyrimais.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apžiūri pėdą, įvertina deformacijos laipsnį, pirštų padėtį ir simptomus.
  • Rentgenografija: Rentgeno nuotrauka gali būti atliekama siekiant nustatyti deformacijos kampą ir kaulų būklę, taip pat įvertinti, ar nėra kitų pėdos struktūros pokyčių.
  • MRT ar ultragarsas: Retai naudojami, tačiau gali padėti įvertinti minkštųjų audinių pažeidimus aplink sąnarį.

Ligos gydymas ir vaistai

Hallux valgus gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, pagerinti funkcionalumą ir užkirsti kelią tolesnei deformacijai.

  • Nechirurginis gydymas:
    • Avalynės keitimas: Dėvėti batus su plačia pirštų dalimi ir mažesniais kulnais, siekiant sumažinti spaudimą ant nykščio.
    • Ortopediniai įdėklai: Specialiai sukurti įdėklai ar pėdos pagalvėlės gali padėti paskirstyti svorį tolygiau ir sumažinti spaudimą bunionui.
    • Fizioterapija: Pratimai pėdos ir kojų raumenų stiprinimui bei lankstumui gerinti.
    • Vaistai nuo uždegimo: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
    • Krioterapija: Šalčio terapija gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą.
  • Chirurginis gydymas:
    • Chirurgija rekomenduojama tik tuo atveju, jei neinvaziniai metodai nepadeda, o deformacija yra sunki ir sukelia nuolatinį skausmą ar riboja kasdienę veiklą.
    • Bunionektomija: Operacija, kurios metu pašalinamas kaulo išsikišimas ir koreguojama kaulo bei sąnario padėtis.
    • Osteotomija: Kaulo pjaustymo ir perskirstymo procedūra, skirta atkurti tinkamą nykščio padėtį.
    • Artrodezė: Sąnario sujungimo procedūra, naudojama sunkiais atvejais arba kai yra stiprus artritas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors hallux valgus dažnai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti pėdos būklę:

  • Šilumos ir šalčio terapija: Šiluma gali padėti sumažinti sąnarių standumą, o ledas gali sumažinti skausmą ir patinimą.
  • Kineziterapija ir pėdų masažas: Specialūs pratimai ir masažas gali padėti pagerinti pėdos raumenų lankstumą ir stiprumą.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip imbieras ar ciberžolė, gali turėti priešuždegiminių savybių, nors jų veiksmingumas hallux valgus atveju nėra moksliškai įrodytas.

Prevencija

Prevencinės priemonės gali padėti sumažinti hallux valgus išsivystymo ar progresavimo riziką:

  • Tinkamos avalynės pasirinkimas: Dėvėti batus su plačia pirštų dalimi ir žemais kulnais, kad būtų sumažintas spaudimas pėdos priekinei daliai.
  • Vengti aukštakulnių batų: Ilgalaikis aukštakulnių dėvėjimas gali padidinti deformacijos riziką.
  • Reguliarūs pėdų pratimai: Stiprinti pėdos raumenis ir išlaikyti jų lankstumą gali padėti užkirsti kelią deformacijai.
  • Stebėti šeimos istoriją: Jei šeimoje yra buvę hallux valgus atvejų, stebėti savo pėdos būklę ir anksti imtis priemonių, jei atsiranda simptomų.

Šaltiniai

  1. https://www.assh.org/handcare/condition/rheumatoid-arthritis
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23118-hitchhikers-thumb
  3. https://www.nhs.uk/conditions/trigger-finger/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)