Difuzinė cistinė mastopatija

Ligos aprašymas

Difuzinė cistinė mastopatija, dar vadinama fibrocistine krūties liga, yra gerybinis krūties audinio sutrikimas, kurio metu krūtyse atsiranda cistų, mazgelių, skausmingų ar jautrių krūties audinių sričių. Ši būklė dažniausiai pasireiškia moterims reprodukcinio amžiaus, ypač toms, kurios yra 30–50 metų amžiaus. Krūties audinių pokyčiai dažniausiai yra susiję su hormoniniais svyravimais menstruacinio ciklo metu, todėl simptomai gali pasunkėti ar sumažėti skirtingais ciklo etapais. Nors difuzinė cistinė mastopatija yra gerybinė būklė ir nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, svarbu atskirti ją nuo piktybinių krūties ligų.

Ligos priežastys

Tikslios difuzinės cistinės mastopatijos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad šiai būklei didelę įtaką daro hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno ir progesterono disbalansas, kuris veikia krūties audinį.

  • Hormoniniai svyravimai: estrogeno ir progesterono disbalansas menstruacinio ciklo metu veikia krūties liaukinius audinius, sukeldamas jų uždegimą ar cistų formavimąsi.
  • Genetiniai veiksniai: moterims, kurių šeimos nariai sirgo mastopatija, gali būti didesnė rizika susirgti šia liga.
  • Gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba ir stresas gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai ir prisidėti prie krūties audinio pokyčių.
  • Ankstyva menstruacija ar vėlyva menopauzė: ilgesnės menstruacinės veiklos laikotarpiai gali padidinti estrogeno poveikį krūties audiniams.

Ligos simptomai

Difuzinė cistinė mastopatija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis nuo lengvų iki vidutinių ar sunkių. Simptomai dažnai kinta menstruacinio ciklo metu ir gali tapti ryškesni prieš menstruacijas.

  • Krūties skausmas ar jautrumas: dažniausiai juntamas diskomfortas ar skausmas krūtyse, kuris gali sustiprėti prieš menstruacijas.
  • Krūtų patinimas: gali būti juntamas krūtų patinimas ar sunkumas, ypač menstruacinio ciklo metu.
  • Gumbai ar mazgeliai: krūtyse gali atsirasti kietų, nelygių gumbelių ar cistų, kurios kartais gali būti skausmingos, tačiau jos paprastai būna gerybinės.
  • Krūties audinio tekstūros pokyčiai: krūties audinys gali atrodyti nelygus, sutankėjęs ar šiurkštus, ypač tam tikrose srityse.
  • Išskyros iš spenelių: kai kuriais atvejais gali pasirodyti šviesios arba skaidrios išskyros iš spenelių.

Ligos klasifikacijos

Difuzinė cistinė mastopatija gali būti skirstoma pagal cistų ir audinių pokyčių pobūdį bei jų lokalizaciją krūtyse.

  • Difuzinė forma: krūties audiniuose atsiranda daugybė mažų cistų, kurios išsisklaido po visą krūties plotą, o simptomai yra difuziški, be konkrečių lokalizuotų mazgų.
  • Noduliarinė forma: būdingas lokalizuotas, apčiuopiamas mazgų ar gumbų susidarymas, kurie gali būti labiau riboti ir aiškiai apčiuopiami.
  • Cistinė forma: susidaro aiškios, apvalios cistos, kurios gali būti apčiuopiamos kaip minkšti ar elastingi gumbai krūtyse.

Ligos diagnostika

Difuzinės cistinės mastopatijos diagnostika atliekama remiantis paciento klinikiniais simptomais, fizine apžiūra ir vaizdiniais tyrimais, siekiant pašalinti piktybinius susirgimus.

  • Fizinė apžiūra: gydytojas apčiuopia krūtis, siekdamas nustatyti gumbų buvimą ir jų dydį, lokalizaciją bei konsistenciją.
  • Ultragarsinis tyrimas: naudojamas norint įvertinti cistų pobūdį ir išskirti skysčiu pripildytas cistas nuo kietų mazgelių ar kitų struktūrinių pokyčių.
  • Mamografija: krūtų rentgeno tyrimas gali būti atliekamas siekiant išsiaiškinti audinių pokyčius ir atmesti piktybinius navikus.
  • Biopsija: jei gydytojas įtaria, kad tam tikri gumbai gali būti pavojingi, gali būti atliekama biopsija, kurios metu iš gumbelio paimamas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu, kad būtų nustatyta, ar nėra piktybinių ląstelių.

Ligos gydymas ir vaistai

Difuzinės cistinės mastopatijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Daugeliui moterų gali pakakti stebėjimo ir simptomų valdymo priemonių, tačiau kai kuriais atvejais reikalingas aktyvesnis gydymas.

  • Skausmo malšintuvai: lengvas skausmas ir diskomfortas gali būti malšinami nereceptiniais vaistais, tokiais kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
  • Hormonų terapija: kai kuriais atvejais gali būti skiriama hormonų terapija, pvz., kontraceptinės tabletės ar hormonų pakaitinė terapija, siekiant reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti simptomus.
  • Maisto papildai: vitaminas E, B6 ir agnugulio ekstraktai gali padėti sumažinti krūties skausmą ir uždegimą.
  • Cistų ištraukimas: jei cistos yra skausmingos arba labai didelės, gydytojas gali atlikti jų ištraukimo procedūrą (punkciją), kurios metu adata pašalinamas cistos skystis.
  • Operacija: labai retais atvejais, kai cistos ar mazgai kelia įtarimų arba sukelia didelį diskomfortą, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus, tačiau svarbu jas derinti su gydytojo rekomendacijomis ir stebėti būklės eigą.

  • Šalti kompresai: gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą.
  • Vaistažolių arbatos: ramunėlių ar agnugulio arbatos gali turėti raminamąjį ir hormonų pusiausvyrą reguliuojantį poveikį.
  • Mitybos korekcija: mityba, turinti mažiau riebalų ir daugiau skaidulų, taip pat apribojant kofeiną, gali padėti sumažinti simptomus.
  • Vitaminų papildai: vitamino E ir magnio papildai gali padėti sumažinti diskomfortą krūtyse.

Prevencija

Nors difuzinė cistinė mastopatija nėra visiškai išvengiama, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomų riziką ar jų pasireiškimo dažnumą.

  • Reguliari krūtų savitikra: reguliari savitikra leidžia anksti pastebėti pokyčius krūtyse ir laiku kreiptis į gydytoją.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba su mažesniu riebalų kiekiu ir daugiau skaidulų gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.
  • Vengti kofeino: kai kurioms moterims kofeino apribojimas gali sumažinti mastopatijos simptomus.
  • Streso valdymas: praktikuojant atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga ar meditacija, galima sumažinti streso poveikį hormoninei sistemai.

Šaltiniai

  1. https://radiopaedia.org/articles/fibrocystic-change-breast#:~:text=Fibrocystic%20change%20of%20the%20breast,associated%20with%20risk%20of%20carcinoma.
  2. https://medconsonline.com/en/blog/diffuse-cystic-mastopathy#cookieModal
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/fibrocystic-breasts/symptoms-causes/syc-20350438

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)