Kasos piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Kasos piktybiniai navikai – tai agresyvūs augliai, susiformuojantys kasoje – organe, kuris atlieka svarbias virškinimo ir hormonų gamybos funkcijas. Dažniausiai pasitaikantis kasos vėžys yra adenokarcinoma, kuri išsivysto iš kasos latakų ląstelių. Piktybiniai kasos navikai yra žinomi dėl savo sunkios diagnozės ir dažnai vėlyvo nustatymo, nes liga ilgą laiką gali nesukelti simptomų. Kai kuriais atvejais vėžys gali būti aptinkamas per vėlai, kai jis jau yra išplitęs į kitus organus.

Kasos piktybiniai navikai yra viena iš pavojingiausių onkologinių ligų formų dėl jos greito augimo ir metastazių į kitus organus, pvz., kepenis, plaučius ar limfmazgius.

Ligos priežastys

Tikslūs kasos vėžio atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tačiau yra žinomi tam tikri rizikos veiksniai, kurie padidina šios ligos išsivystymo tikimybę. Šie veiksniai gali apimti tiek genetinius, tiek aplinkos faktorius.

• Rūkymas – laikomas vienu iš svarbiausių kasos vėžio rizikos veiksnių. Rūkantiesiems rizika susirgti kasos vėžiu padidėja maždaug dvigubai.
• Lėtinės kasos ligos – lėtinis pankreatitas ir kiti kasos uždegimai gali padidinti kasos vėžio riziką.
• Nutukimas ir nesveikas gyvenimo būdas – antsvoris ir nesubalansuota mityba, turinti daug riebaus maisto, gali padidinti vėžio atsiradimo tikimybę.
• Genetiniai veiksniai – apie 10 % kasos vėžio atvejų yra paveldimi. Tam tikros genetinės mutacijos, tokios kaip BRCA2 mutacija, susijusios su padidėjusia rizika.
• Diabetas – ilgalaikis cukrinis diabetas gali būti susijęs su kasos vėžio išsivystymu.
• Amžius – kasos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Ligos simptomai

Kasos piktybiniai navikai dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų ankstyvose stadijose, todėl liga dažnai nustatoma per vėlai. Tačiau tam tikri simptomai gali pasireikšti ligai progresuojant:

• Skausmas viršutinėje pilvo dalyje – skausmas dažnai plinta į nugarą ir gali būti nuolatinis ar periodiškas.
• Svorio kritimas – nepaaiškinamas ir staigus svorio mažėjimas dažnai siejamas su kasos vėžiu.
• Geltona odos ir akių spalva (gelta) – atsiranda dėl tulžies latakų užsikimšimo, kuris gali būti sukeltas auglio spaudimo.
• Pykinimas ir vėmimas – dėl auglio, blokuojančio virškinimo traktą.
• Tamsios spalvos šlapimas ir šviesios spalvos išmatos – tai gali būti gelta ar tulžies nutekėjimo blokados požymiai.
• Apetito praradimas – dažnas simptomas, kuris lydi nepaaiškinamą svorio kritimą.
• Silpnumas ir nuovargis – bendras kūno silpnumas ir sumažėjęs energijos lygis.
• Cukraus kiekio kraujyje pokyčiai – kai kuriais atvejais vėžys gali sutrikdyti insulino gamybą, todėl atsiranda diabeto simptomai.

Ligos klasifikacija

Kasos piktybiniai navikai gali būti skirstomi pagal ląstelių kilmę, iš kurių jie išsivysto, ir ligos eigą.

• Eksokrininiai navikai (adenokarcinoma) – labiausiai paplitęs kasos vėžio tipas, kuris išsivysto iš latakų ląstelių. Apie 95 % visų kasos piktybinių navikų yra adenokarcinomos.
• Neuroendokrininiai navikai – retesnis kasos vėžio tipas, išsivystantis iš hormonų gamybos ląstelių. Šie navikai dažnai yra mažiau agresyvūs nei adenokarcinomos, tačiau taip pat gali metastazuoti.
• Cistinės adenokarcinomos – rečiau pasitaikantis kasos vėžio tipas, kai augliai susiformuoja cistinėse kasos struktūrose.
• Lokaliai išplitęs vėžys – vėžys yra kasoje, bet išplitęs į netoliese esančius audinius ar limfmazgius.
• Metastazinis vėžys – vėžys yra išplitęs į kitus organus, pvz., kepenis, plaučius ar kaulus.

Ligos diagnostika

Kadangi kasos vėžys dažnai diagnozuojamas per vėlai, labai svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę. Diagnostikos procesas paprastai apima įvairius vaizdinius ir laboratorinius tyrimus.

• Ultragarsinis tyrimas – pradinė diagnostinė priemonė, leidžianti vizualizuoti kasos ir pilvo organų struktūras.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir jo išplitimo laipsnį į kitus organus.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama detalesnei naviko ir aplinkinių audinių vizualizacijai.
• Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – naudojama siekiant patikrinti kasos ir tulžies latakų būklę, taip pat galima paimti biopsijos mėginius.
• Biopsija – audinio mėginys, paimtas iš kasos naviko, siekiant nustatyti, ar ląstelės yra piktybinės.
• Kraujo tyrimai – tam tikri žymenys, tokie kaip CA19-9, gali būti padidėję kasos vėžio atvejais, nors jie nėra specifiniai.

Ligos gydymas ir vaistai

Kasos piktybinių navikų gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, naviko vietos ir bendros paciento sveikatos būklės. Gydymo metodai gali apimti chirurginį, chemoterapinį, radioterapinį arba kombinuotą gydymą.

• Chirurgija – tai pagrindinis gydymo būdas, jei vėžys yra ankstyvos stadijos. Whipple operacija – tai viena iš dažniausiai naudojamų chirurginių procedūrų, kurios metu pašalinama dalis kasos, tulžies latakai, dvylikapirštė žarna ir kartais dalis skrandžio. Jei navikas yra neišoperuojamas, chirurgija gali būti naudojama simptomų mažinimui.
• Chemoterapija – naudojama tiek prieš, tiek po chirurginio gydymo siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles arba gydant išplitusį vėžį. Dažniausiai naudojami vaistai – gemcitabinas ir fluorouracilas (5-FU).
• Radioterapija – naudojama naviko dydžiui sumažinti arba po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Tai gali būti taikoma kartu su chemoterapija.
• Tikslinė terapija – naujesni gydymo metodai, kurie orientuojasi į specifinius vėžio ląstelių mechanizmus. Pavyzdžiui, erlotinibas yra vartojamas kasos vėžio gydymui, blokuojant tam tikrus baltymus, kurie skatina vėžio augimą.
• Imunoterapija – kai kuriais atvejais gali būti naudojami vaistai, kurie stimuliuoja imuninę sistemą kovoti su vėžiu, nors ši terapija kasos vėžiui kol kas taikoma retai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti kasos piktybinių navikų, kai kurios praktikos gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę gydymo metu.

• Sveika mityba – įtraukiant daug vaisių ir daržovių, kurios gali padėti palaikyti organizmo stiprumą chemoterapijos ar radioterapijos metu.
• Žolelių arbatos (pvz., imbieras ar ramunėlės) – gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti virškinimą gydymo metu.
• Fizinė veikla – lengva mankšta gali padėti palaikyti energijos lygį ir kovoti su nuovargiu, jei tai leidžia sveikatos būklė.

Prevencija

Nors ne visada galima išvengti kasos vėžio, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką:

• Mesti rūkyti – rūkymas yra vienas iš pagrindinių kasos vėžio rizikos veiksnių.
• Svorio kontrolė – sveikas svoris ir subalansuota mityba gali sumažinti kasos vėžio riziką.
• Reguliari fizinė veikla – fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveikatą ir gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant vėžį.
• Genetinė konsultacija – jei šeimoje yra buvę kasos vėžio atvejų, gali būti naudinga genetinė konsultacija, siekiant įvertinti asmeninę riziką.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/15806-pancreatic-cancer
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pancreatic-cancer/symptoms-causes/syc-20355421
3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7931574/