Vėžio žymenys

Vėžio žymenys kas tai yra?

Vėžio žymenys yra biologinės medžiagos, kurios gali būti randamos kraujyje, šlapime, audiniuose ar kituose kūno skysčiuose ir audiniuose. Jie padeda nustatyti vėžines ląsteles arba stebėti jų progresavimą. Šios medžiagos paprastai yra gaminamos vėžio ląstelių arba jų buvimo sąlygojami įprastų ląstelių pokyčiai.

Vėžio žymenys gali būti naudojami diagnozuoti vėžį, stebėti jo progresavimą, nustatyti gydymo efektyvumą arba prognozuoti ligos pasikartojimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma vėžio žymenų nėra specifiniai ir gali padidėti ne tik dėl vėžio, bet ir kitų ligų ar būklių.

Kada atliekamas vėžio žymenų tyrimas?

Vėžio žymenų tyrimas atliekamas įvairiais atvejais, dažniausiai siekiant:

  • Ankstyvosios vėžio diagnostikos – kai kurių vėžio rūšių žymenys gali padėti anksti aptikti vėžį, tačiau ne visi vėžio tipai turi specifinius žymenis.
  • Gydymo efektyvumo stebėjimo – gydymo metu vėžio žymenys gali sumažėti, jei gydymas yra veiksmingas.
  • Ligos atsinaujinimo rizikos vertinimo – kai kurių vėžio formų žymenys gali padėti stebėti, ar vėžys atsinaujina po gydymo.
  • Ligai stebėti – pacientams, kurie jau serga vėžiu, vėžio žymenys gali būti naudojami ligos eigos sekimui.

Dažniausiai naudojami vėžio žymenys

1. PSA (prostatos specifinis antigenas)

PSA yra baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės. Jis naudojamas prostatos vėžio diagnozei, stebėjimui ir gydymo efektyvumo vertinimui. Tačiau padidėjęs PSA kiekis taip pat gali rodyti prostatos hiperplaziją ar prostatitą.

  • Normos ribos: < 4 ng/ml, tačiau vertinimas priklauso nuo amžiaus ir individualių faktorių.
  • Padidėjęs PSA: gali rodyti prostatos vėžį, gerybinę prostatos hiperplaziją arba uždegimą.

2. CEA (karcinoembrioninis antigenas)

CEA yra baltymas, kurio padidėjęs kiekis gali rodyti įvairių rūšių vėžį, ypač gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, tačiau taip pat gali padidėti esant rūkymui, uždegiminėms ligoms ir kitoms būklėms.

  • Normos ribos: < 5 ng/ml (ne rūkantiems).
  • Padidėjęs CEA: gali rodyti gaubtinės žarnos, krūties, plaučių, skrandžio ar kasos vėžį, tačiau jis nėra labai specifinis.

3. CA-125

CA-125 yra vėžio žymuo, susijęs su kiaušidžių vėžiu. Jis dažnai naudojamas stebėti gydymo efektyvumą pacientėms, sergančioms kiaušidžių vėžiu, arba aptikti jo atsinaujinimą.

  • Normos ribos: < 35 U/ml.
  • Padidėjęs CA-125: gali rodyti kiaušidžių vėžį, tačiau padidėjimas gali būti susijęs ir su kitomis būklėmis, pvz., endometrioze, gerybinėmis cistomis, nėštumu ar uždegimu.

4. CA 19-9

CA 19-9 yra žymuo, dažniausiai naudojamas kasos vėžiui aptikti ir stebėti. Jis taip pat gali būti padidėjęs esant tulžies pūslės, kepenų ar virškinimo trakto vėžiams.

  • Normos ribos: < 37 U/ml.
  • Padidėjęs CA 19-9: gali rodyti kasos, tulžies pūslės ar kepenų vėžį, tačiau šis žymuo nėra specifinis, ir jo lygis gali padidėti ir dėl kitų, ne vėžinių ligų.

5. AFP (alfa-fetoproteinas)

AFP dažniausiai naudojamas diagnozuoti kepenų ląstelių karcinomą ir sėklidžių vėžį. Jis taip pat naudojamas stebint gydymo efektyvumą pacientams, sergantiems šių rūšių vėžiu.

  • Normos ribos: < 10 ng/ml.
  • Padidėjęs AFP: gali rodyti kepenų vėžį, sėklidžių vėžį ar kitas būkles, pvz., kepenų cirozę ar hepatitą.

6. hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas)

hCG dažniausiai naudojamas diagnozuoti trofoblastinius navikus, įskaitant molinį nėštumą, taip pat sėklidžių vėžį vyrams.

  • Normos ribos: paprastai neaptinkamas ne nėščioms moterims ir vyrams.
  • Padidėjęs hCG: gali rodyti trofoblastinius navikus arba sėklidžių vėžį.

Ką rodo padidėję vėžio žymenų rezultatai?

Padidėję vėžio žymenų kiekiai gali rodyti vėžio buvimą arba progresavimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi padidėję vėžio žymenys būtinai rodo vėžį. Daugelis jų gali padidėti dėl neonkologinių būklių, pvz., uždegimo, infekcijų ar net nėštumo. Todėl žymenų rezultatai turi būti vertinami kartu su kitais diagnostiniais tyrimais, pvz., vaizdiniais tyrimais (ultragarsu, kompiuterine tomografija) ir biopsijomis.

Ką rodo normalūs arba sumažėję vėžio žymenų rezultatai?

Normalus arba sumažėjęs vėžio žymenų kiekis gali rodyti:

  • Vėžio nebuvimą – jei žymenys yra normos ribose, tai gali reikšti, kad nėra aktyvios vėžio formos.
  • Gydymo efektyvumą – sumažėję vėžio žymenų kiekiai po gydymo gali rodyti, kad gydymas yra sėkmingas.
  • Nėra ligos pasikartojimo – pacientams, kurie yra remisijoje po vėžio gydymo, normali vėžio žymenų koncentracija rodo, kad liga neatsinaujino.

Šaltiniai

  1. https://medlineplus.gov/lab-tests/tumor-marker-tests/
  2. https://www.cancer.gov/about-cancer/diagnosis-staging/diagnosis/tumor-markers-list