Pirminis kepenų vėžys

Ligos aprašymas

Pirminis kepenų vėžys yra piktybinis auglys, kuris prasideda kepenyse. Dažniausia pirminio kepenų vėžio forma yra hepatoceliulinė karcinoma (HCC), kuri išsivysto iš kepenų ląstelių – hepatocitų. Kitos retesnės formos apima intrahepatinę cholangiokarcinomą (kepenų tulžies latakų vėžį) ir hepatoblastomą (dažniausiai pasitaikančią vaikams). Pirminis kepenų vėžys dažniausiai išsivysto žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, kurią gali sukelti lėtinis hepatito B ar C viruso infekcija, ilgalaikis alkoholio vartojimas, nealkoholinė kepenų liga (NAFLD) ar hemochromatozė.

Ligos priežastys

Pirminio kepenų vėžio atsiradimą lemia keli veiksniai, dažniausiai susiję su ilgalaikiu kepenų pažeidimu:

  • Lėtinės virusinės infekcijos:
    • Hepatitas B (HBV) ir hepatitas C (HCV): šios virusinės infekcijos yra pagrindinės pirminio kepenų vėžio priežastys pasaulyje. Lėtinis kepenų uždegimas, kurį sukelia šie virusai, gali sukelti kepenų cirozę ir padidinti kepenų ląstelių mutacijų riziką.
  • Kepenų cirozė:
    • Cirozė yra kepenų randėjimas, atsirandantis dėl ilgalaikio kepenų pažeidimo. Tai dažniausiai sukelia alkoholis, lėtinis hepatitas B arba C, autoimuniniai kepenų sutrikimai ar genetinės ligos, tokios kaip hemochromatozė. Cirozė padidina HCC riziką.
  • Nealkoholinė steatohepatitas (NASH):
    • Ši būklė susijusi su nealkoholine kepenų liga, kurioje riebalų kaupimasis kepenyse sukelia uždegimą ir randėjimą, panašiai kaip alkoholio sukeltos kepenų ligos. NASH gali išsivystyti į cirozę ir padidinti vėžio riziką.
  • Toksinų poveikis:
    • Aflatoksinai: pelėsiniuose grybuose (Aspergillus) esantys toksinai, randami prastai saugomuose maisto produktuose, tokiuose kaip grūdai ir riešutai, ypač karštose ir drėgnose šalyse. Aflatoksinai gali sukelti kepenų ląstelių DNR mutacijas.
    • Ilgalaikis alkoholio vartojimas: dažnas ir ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia kepenų cirozę ir padidina HCC riziką.
  • Genetiniai ir metaboliniai sutrikimai:
    • Hemochromatozė: genetinė liga, sukelianti per didelį geležies kaupimąsi organizme, įskaitant kepenis, kas gali sukelti kepenų cirozę ir HCC.
    • Autoimuniniai kepenų sutrikimai: tokie kaip pirminis biliarinis cholangitas ar autoimuninis hepatitas gali sukelti kepenų uždegimą ir cirozę.

Ligos simptomai

Pirminio kepenų vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik vėlesnėse stadijose, kai auglys jau yra išplitęs arba kepenų funkcija yra reikšmingai sutrikusi. Dažniausi simptomai yra šie:

  • Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje: gali būti nuolatinis arba epizodinis, kartais spinduliuojantis į nugarą ar dešinę petį.
  • Pilvo pūtimas ir padidėjimas: dėl kepenų padidėjimo arba ascito (skysčio kaupimosi pilvo ertmėje).
  • Apetito praradimas ir svorio kritimas: dažnai pastebimas vėžiu sergantiems pacientams.
  • Silpnumas ir nuovargis: gali atsirasti dėl sumažėjusios kepenų funkcijos arba dėl vėžio poveikio bendrai sveikatai.
  • Gelta: odos ir akių baltymų pageltimas, atsirandantis dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, jei sutrikęs tulžies nutekėjimas arba kepenų funkcija.
  • Niežėjimas: gali būti susijęs su tulžies druskų kaupimu kraujyje.
  • Kraujavimas ir mėlynės: padidėjęs polinkis kraujuoti gali atsirasti dėl sumažėjusios kepenų gebėjimo gaminti krešėjimo faktorius.

Ligos klasifikacijos

Pirminis kepenų vėžys gali būti klasifikuojamas pagal kelis kriterijus:

  • Pagal ląstelių tipą:
    • Hepatoceliulinė karcinoma (HCC): dažniausia forma, kurią sudaro apie 75-85% visų pirminių kepenų vėžio atvejų. Vėžys išsivysto iš hepatocitų.
    • Intrahepatinė cholangiokarcinoma: sudaro apie 10-15% atvejų. Šis vėžys išsivysto iš kepenų tulžies latakų epitelio ląstelių.
    • Hepatoblastoma: retas vaikų kepenų vėžys, dažniausiai diagnozuojamas vaikams iki 3 metų.
    • Angiosarkoma: labai reta ir agresyvi forma, kuri išsivysto iš kepenų kraujagyslių.
  • Pagal ligos stadiją:
    • Ankstyva stadija: mažas auglys, dažniausiai vienas, be kepenų ar kitų organų išplitimo.
    • Lokalizuota, išplitusi stadija: auglys yra didesnis arba yra keletas auglių kepenyse, tačiau jis nebuvo išplitęs į kraujagysles arba limfmazgius.
    • Regioninė stadija: auglys išplito į netoliese esančius kraujagysles, limfmazgius ar kitus netoliese esančius organus.
    • Metastazavusi stadija: vėžys išplito į tolimus organus, tokius kaip plaučiai ar kaulai.

Ligos diagnostika

Pirminio kepenų vėžio diagnostika apima klinikinių simptomų vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdo tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus, tokius kaip skausmas, svorio kritimas, gelta, ir atliks fizinę apžiūrą, įskaitant pilvo palpaciją.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Kepenų funkcijos tyrimai: kraujo tyrimai, skirti nustatyti kepenų fermentų (ALT, AST), bilirubino ir albumino lygius, kurie gali parodyti kepenų pažeidimą ar uždegimą.
    • Alfa-fetoproteino (AFP) tyrimas: padidėjęs AFP kiekis gali rodyti HCC, tačiau jis nėra specifiškas ir gali būti padidėjęs ir kitų kepenų ligų atvejais.
    • Kraujo tyrimai dėl virusinių hepatitų (HBV, HCV): siekiama nustatyti lėtinių kepenų ligų buvimą, kurios padidina HCC riziką.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Ultragarsinis tyrimas: naudojamas kaip pirminis tyrimas kepenų struktūrai vertinti ir navikams aptikti.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): gali suteikti detalesnę informaciją apie naviko dydį, vietą ir galimą išplitimą.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda geriau vizualizuoti minkštuosius audinius ir kraujagysles, dažnai naudojama navikų, ypač tulžies latakų vėžio, diagnostikai.
    • Biopsija: audinio mėginio paėmimas iš naviko ir jo mikroskopinis tyrimas yra galutinis būdas patvirtinti diagnozę, nors biopsija ne visada būtina, jei vaizdo tyrimai ir klinikiniai duomenys yra aiškūs.

Ligos gydymas ir vaistai

Pirminio kepenų vėžio gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, stadijos, kepenų funkcijos ir bendros paciento sveikatos:

  • Chirurginis gydymas:
    • Naviko rezekcija: jei navikas yra mažas ir lokalizuotas, gali būti pašalinta naviko paveikta kepenų dalis. Tai yra tinkama tik pacientams su pakankama kepenų funkcija ir be sunkių cirozės požymių.
    • Kepenų transplantacija: gali būti laikoma geriausia gydymo galimybe pacientams su mažais navikais ir pažengusia ciroze, kurių kepenų funkcija yra labai sutrikusi. Transplantacija pašalina ir naviką, ir ligotą kepenų audinį.
  • Nechirurginis gydymas:
    • Radijo dažnio arba mikro bangų abliacija: naudojama mažiems navikams sunaikinti, naudojant šilumą, kurią sukelia aukšto dažnio radijo bangos arba mikrobangos.
    • Embolizacija: procedūra, kurios metu blokuojama naviko kraujotaka, dažnai naudojama kartu su chemoterapija arba radioaktyviomis medžiagomis (chemoembolizacija, radioembolizacija).
    • Tikslinė terapija: vaistai, tokie kaip sorafenibas ir lenvatinibas, kurie blokuoja specifinius navikų augimo kelius. Jie naudojami pažengusiam kepenų vėžiui gydyti.
    • Imunoterapija: vaistai, tokie kaip pembrolizumabas ir nivolumabas, naudojami stiprinti imuninės sistemos atsaką prieš vėžio ląsteles, naudojami pažengusiam vėžiui gydyti.
  • Paliatyvi priežiūra:
    • Simptomų kontrolė ir gyvenimo kokybės gerinimas: paliatyviosios priežiūros tikslas yra sumažinti simptomus, tokius kaip skausmas, pykinimas ir nuovargis, ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors pirminis kepenų vėžys reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti kepenų sveikatą ir pagerinti paciento savijautą:

  • Sveika mityba: rekomenduojama subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, siekiant palaikyti imuninę sistemą ir bendrą sveikatą.
  • Žolelių papildai: tokie kaip margainis (silymarinas) gali turėti kepenis apsaugančių savybių, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas ir jie neturėtų pakeisti tradicinio gydymo.
  • Vengti alkoholio: alkoholio vartojimas gali pabloginti kepenų pažeidimą ir turėtų būti visiškai vengiamas.
  • Fizinė veikla: saikingas fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti jėgas ir gerinti bendrą savijautą.

Prevencija

Pirminio kepenų vėžio prevencija apima kelias svarbias priemones:

  • Hepatito B vakcina: skiepijimas nuo hepatito B yra efektyvus būdas užkirsti kelią HBV infekcijai ir sumažinti kepenų vėžio riziką.
  • Hepatito C infekcijos prevencija ir gydymas: vengti dalintis adatomis, naudoti saugią kraujo transfuziją ir seksualinės veiklos metu naudoti apsaugos priemones. Dabar yra veiksmingi antivirusiniai vaistai, galintys išgydyti HCV infekciją ir sumažinti kepenų vėžio riziką.
  • Riboti alkoholio vartojimą: sumažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, siekiant išvengti kepenų pažeidimo ir cirozės vystymosi.
  • Sveikas gyvenimo būdas: palaikyti sveiką svorį, subalansuotą mitybą ir reguliariai mankštintis, kad būtų išvengta nealkoholinės riebalinės kepenų ligos.

Šaltiniai

  1. https://www.cancer.gov/types/liver/what-is-liver-cancer#:~:text=Primary%20liver%20cancer%20is%20a,largest%20organs%20in%20the%20body.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/liver-cancer/symptoms-causes/syc-20353659
  3. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/liver-cancer

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)