Tinklainės venos nepraeinamumas

Ligos aprašymas

Tinklainės venos nepraeinamumas yra akių kraujotakos sutrikimas, kai viena iš tinklainės venų užsikemša, sutrikdydama kraujo tekėjimą iš akies tinklainės. Tai gali sukelti regėjimo pablogėjimą arba net visišką regos praradimą, priklausomai nuo pažeidimo masto. Ši būklė paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir dažniau paveikia vieną akį, nors gali paveikti abi akis. Tinklainės venos nepraeinamumas yra viena dažniausių staigaus regėjimo pablogėjimo priežasčių suaugusiesiems.

Tinklainė yra akies vidinis sluoksnis, kuris fiksuoja šviesą ir perduoda vaizdus smegenims. Jei venų kraujotaka sutrinka, tinklainė negali tinkamai funkcionuoti, o tai sukelia regėjimo problemų.

Ligos priežastys

Tinklainės venos nepraeinamumą dažniausiai sukelia kraujagyslių ligos, kurios gali būti susijusios su kraujo krešulių susidarymu venose arba kraujagyslių susiaurėjimu. Rizikos veiksniai apima kraujotakos sistemos problemas ir įvairias sveikatos būkles.

  • Hipertenzija (aukštas kraujospūdis): padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti tinklainės kraujagysles.
  • Diabetas: ilgalaikis cukraus kiekio padidėjimas kraujyje gali pažeisti tinklainės kraujagysles.
  • Aukštas cholesterolio lygis: gali sukelti aterosklerozę ir venų susiaurėjimą.
  • Aterosklerozė: arterijų sukietėjimas gali lemti kraujo krešulių susidarymą ir tinklainės venų užsikimšimą.
  • Amžius: vyresnio amžiaus žmonėms didesnė rizika susirgti dėl kraujotakos sutrikimų.
  • Glaukoma: padidėjęs akispūdis gali prisidėti prie venų užsikimšimo.

Ligos simptomai

Tinklainės venos nepraeinamumo simptomai gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui, priklausomai nuo to, kaip greitai venų užsikimšimas progresuoja. Dažniausiai simptomai pasireiškia vienoje akyje.

  • Staigus arba palaipsnis regėjimo pablogėjimas vienoje akyje
  • Neryškus matymas arba dalinis regėjimo praradimas
  • „Šydas“ ar tamsios dėmės regėjimo lauke
  • Regėjimo iškraipymas (objektai gali atrodyti iškraipyti arba neteisingai proporcingi)
  • Akies spaudimas ar diskomfortas (retesniais atvejais)

Ligos klasifikacijos

Tinklainės venos nepraeinamumas gali būti skirstomas pagal tai, kurios venos yra užsikimšusios ir kiek pažeista tinklainė.

  • Centrinės tinklainės venos nepraeinamumas (CTVN): užsikemša pagrindinė tinklainės vena, kuri išneša kraują iš tinklainės. Tai yra sunkesnė ligos forma, galinti sukelti didelį regėjimo praradimą.
  • Šakos tinklainės venos nepraeinamumas (ŠTVN): užsikemša viena iš pagrindinės venos šakų, tai dažniau sukelia dalinį regėjimo sutrikimą vienoje tinklainės srityje.

Ligos diagnostika

Tinklainės venos nepraeinamumas diagnozuojamas akių gydytojo (oftalmologo), remiantis regos tyrimu, simptomais ir specialiais akių tyrimais. Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į tinklainės būklę ir kraujotakos sutrikimus.

  • Akių dugno tyrimas (oftalmoskopija): gydytojas naudoja specialų prietaisą, kad patikrintų tinklainę ir įvertintų venų užsikimšimą bei kraujavimą tinklainėje.
  • Fluorescencinė angiografija: šio tyrimo metu į kraujotaką suleidžiama speciali medžiaga (dažiklis), kuri leidžia įvertinti kraujo tekėjimą tinklainės kraujagyslėse.
  • Optinė koherentinė tomografija (OCT): naudojama tinklainės storio ir struktūros vertinimui, siekiant nustatyti skysčių kaupimąsi tinklainėje ar kitus pažeidimus.
  • Kraujo tyrimai: siekiant nustatyti kraujo krešėjimo sutrikimus ar kitus rizikos veiksnius (pvz., diabetą, cholesterolio kiekį).

Ligos gydymas ir vaistai

Tinklainės venos nepraeinamumo gydymas skirtas simptomų mažinimui, kraujotakos gerinimui tinklainėje ir komplikacijų, tokių kaip tinklainės edema (skysčių kaupimasis), prevencijai. Gydymo tikslas – apsaugoti regėjimą ir, jei įmanoma, atkurti prarastą regą.

  • Injekcijos į akį: naudojami vaistai, tokie kaip anti-VEGF (kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai) arba kortikosteroidai, siekiant sumažinti tinklainės edemą ir kraujagyslių pralaidumą.
  • Lazerio terapija: naudojama siekiant sumažinti kraujavimą tinklainėje ir išvengti tolesnių komplikacijų, tokių kaip tinklainės atšoka.
  • Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai: gali būti skiriami pacientams, turintiems didelę kraujo krešulių susidarymo riziką, siekiant sumažinti tolesnį venų užsikimšimą.
  • Akių spaudimo mažinimas: jei yra susijusi su glaukoma, gali būti naudojami vaistai akispūdžiui sumažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors tinklainės venos nepraeinamumas yra rimta būklė, kuri reikalauja medicininio gydymo, kai kurios gyvenimo būdo ir liaudies priemonės gali padėti stiprinti kraujotaką ir akių sveikatą.

  • Sveika mityba: maistas, turintis daug antioksidantų, pvz., žalios daržovės, vaisiai ir žuvis, gali padėti palaikyti akių sveikatą.
  • Žuvų taukai: omega-3 riebalų rūgštys padeda gerinti kraujotaką ir mažina uždegimą.
  • Vynuogių sėklų ekstraktas: natūralus antioksidantas, kuris gali padėti apsaugoti akių kraujagysles.
  • Akių mankšta: reguliarūs akių pratimai gali pagerinti kraujotaką akyse.

Prevencija

Tinklainės venos nepraeinamumo prevencija daugiausia susijusi su bendra kraujotakos sveikata ir rizikos veiksnių mažinimu. Reguliarus sveikatos patikrinimas ir rizikos veiksnių kontrolė gali padėti išvengti šios būklės.

  • Kraujo spaudimo kontrolė: svarbu reguliariai tikrinti ir valdyti kraujo spaudimą, siekiant išvengti venų pažeidimų.
  • Cukraus kiekio kraujyje kontrolė: diabetu sergantiems asmenims svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų išvengta kraujagyslių pažeidimo.
  • Cholesterolio mažinimas: sveika mityba ir vaistai, jei būtina, gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, kuris gali prisidėti prie kraujagyslių užsikimšimo.
  • Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • Akispūdžio kontrolė: svarbu reguliariai tikrinti akispūdį, ypač žmonėms, kuriems yra glaukoma ar kiti akių sutrikimai.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14206-retinal-vein-occlusion-rvo
  2. https://www.aao.org/eye-health/diseases/retinal-vein-occlusion-3
  3. https://eyewiki.org/Retinal_Vein_Occlusion

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)